Petri Raisanen. Įvadas į Aštanga jogą

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

Aštanga joga – tai filosofinė ir praktinė sistema, apimanti žmogaus dvasinį vystymąsi, jo fizinį ir psichinį sveikatinimą ir lavėjimą. Pirmą kartą ji yra paminėta šventuosiuose kelių tūkstančių metų senumo raštuose, vadinamuose upanišadomis ir išminčiaus Patandjali veikale “Joga sutra”. Žinios ir mokymas apie jogą yra perduodamos iš kartos į kartą. Šis tradicinis mokymas nėra sustingęs laike, jis laikui bėgant kinta priklausomai nuo žmogaus gyvenimo būdo ir poreikių. Ashtanga joga nėra religinis kultas. Ji paremta tuo, kad Visatoje ir mumyse veikia Jėga, kurią išmokę valdyti, mes judame iš tamsos į šviesą, iš nežinios į būties pažinimą. Šiame kelyje mūsų vedlys dažniausiai būna guru (gu – tamsa, ru – šviesa) – mokytojas ir žinių sergėtojas, kuriam yra žinoma, kaip šias žinias perduoti mokiniams.

S. K. Pattabhi Jois daug metų mokėsi Ashtanga jogos pas Tirumalai Krishnamacharya, gilino žinias skaitydamas šventuosius raštus. Kaupė patirtį reguliaria savo praktika ir mokydamas praktikuoti tūkstančius mokinių. 1948 metais Mysore mieste (Pietų Indija) jis atidarė savo mokyklą, kuri tapo šios tradicijos išlaikymo, išsaugojimo ir vystymo vieta.

Man pasisekė mokytis pas S. K. Pattabhi Jois ir stebėti, kokią didelę svarbą jis teikė ryšiui tarp mokytojo ir mokinio. Mokytojas su begaliniu dosnumu dalinosi savo žiniomis. Keista, kad kai kurie mokiniai po tokio ilgai trunkančio bendravimo su tokiu mokytoju pradėjo vystyti savo Ashtanga jogos versijas. Savo išleistoje knygoje apie Ashtangą jogą aš stengiausi, kiek įmanoma tiksliau aprašyti ir parodyti tradicinę, klasikinę Ashtanga jogą, praktikuojamą Mysore.

Daugelis žmonių priima Ashtanga jogą kaip intensyvią ir dinaminę praktiką. Viskas teisinga, tačiau vien tik jėgos ir lankstumo lavinimu Ashtanga neapsiriboja. Ji apima ir psichofizines technikas, giliai veikiančias kūną ir sąmonę, tai: ypatingas garsus kvėpavimas (udžaj), žvilgsnio koncentracija į tam tikrą tašką (drišti) ir energetinių užraktų laikymas (bandos). S. K. Pattabhi Jois tvirtina, kad Ashtanga joga – tai kelias į savo tikrosios prigimties pažinimą, į Dvasią, kuri slypi visuose mumyse.

Ashtanga joga apima skirtingas jogos praktikos formas. Pirmiausia – tai Hatha joga – psichofizinis lavinimas, kuriuo mes sveikatiname, laviname ir tvirtiname savo kūną. Tuomet sveikas kūnas tampa patikimu pagrindu dvasiniam vystymuisi, proto apsivalymui nuo teršalų. Švarus ir ramus protas veda prie vidinės harmonijos. O jau tuomet atsidavimas Dievui (Bhakti joga) ir atsiribojimas nuo aplink vykstančių veiksmų ir juos lydinčių pasekmių (Karma joga) įvyksta patys. Kriya jogos valymo technikos yra naudojamos išskirtinai gydymui (pavyzdžiui, trataka – žiūrėjimas nemirksint į šviesą arba jala neti – nosies ertmės plovimas 2% valgomosios druskos tirpalu). Mantrų skaitymas balsu (Džapa joga) yra atliekamas visų jogos praktikų pradžioje ir pabaigoje. Aukščiausioji joga (Radža joga) tampa pasiekiama jeigu žmogus sugeba visiškai atsiriboti nuo supančio išorinio pasaulio. Jos tikslas – išmokti valdyti jutiminius organus ir pereiti į ypatingas sąmonės būsenas. Apie aukščiausios jogos būsenas yra rašoma Patandjali veikale „Joga sutra“, Adi Shankaracharya „Joga taravali“ ir kituose autoritetinguose šaltiniuose.

Tačiau, domėjimasis jogos filosofija, gilinimasis į ją ir sakralinių tekstų skaitymas yra tik kelio dalis. Knygos nurodo, kas prives prie laisvės ir laimės, tačiau, norint „užkurti“ fizinio, intelektualinio ir dvasinio atsinaujino procesus, pertvarkyti kūną ir protą, reikia pradėti ir nenustoti veikti. S. K. Pattabhi Jois mėgo sakyti, kad Ashtanga joga susideda iš 99% praktikos ir iš 1% teorijos.

Ashtanga jogoje kvėpavimo pratimai, asanos, vinjasų technika, bandos ir drišti yra glaudžiai susiję. Visas jas išpildydami, mes gerai sušildome kūną, laviname lankstumą ir, tuo pačiu, apsaugome save nuo traumų. Vidinis karštis „užkuria“ apsivalymo sistemas visame kūne – vidaus organuose, raumenyse, nervinėje sistemoje, sąmonėje ir dvasioje.

Bendrieji patarimai pradedantiems praktikuoti

Užsiėmimai teiks daugiau naudos, jeigu vyks tinkamomis sąlygomis, tai apima tiek vidinius, tiek ir išorinius veiksnius, nuo kurių priklauso susikaupimas, nuotaika ir santykis su tuo, kas vyksta.

Geriausia pradėti mokytis vadovaujant profesionaliam dėstytojui, pageidautina jogos studijoje, mokykloje, kur vyksta tradiciniai Mysore užsiėmimai. Patyręs instruktorius leis teisingai suvokti praktiką ir padės jums lavėti į priekį. Žinoma, yra knygos, vaizdinė medžiaga, tačiau jos negali atstoti mokytojo, kuris bendrauja su jumis, žino jūsų ypatybes ir poreikius.

Jogos studijos, mokyklos salė ar jūsų individualių užsiėmimų kambarys turi būti švarus, šiltas, be skersvėjų, vėdinamas, turi vyrauti rami atmosfera. Gerai, jeigu patalpos apdailos medžiagos yra natūralios, „kvėpuojančios“ – tai kaupia teigiamą energiją. Anksčiau Indijoje jogos mokyklų grindis ištepdavo karvių mėšlu. Sustingęs jis suformuodavo grindų dangą, kuri buvo laikoma labai higieniška. Nerekomenduojama praktikuoti ant nelygių grindų, atviroje aikštelėje, drėgname rūsyje, ar kur yra blogas vėdinimas.

Įprastiems jogos užsiėmimams Jums nereikės daug priemonių – pakaks įsigyti lengvą aprangą, neribojančios judesių, pageidautina turėti specialų kilimėlį, ant kurio bus ne taip kieta ir slidu, kaip ant grindų. Tiesa, įprasti kilimėliai nesugeria drėgmės, tad dėl pastovaus prakaitavimo praktikos metu jie tampa slidūs. Pavalykite jį rankšluosčiu arba tieskite ant jo praktikai skirtą gerai drėgmę sugeriantį rankšluostį-kilimėlį. Yra asanų, kurias patogiau atlikti ant dviejų kilimėlių, kartu, rankšluostis ar papildomas kilimėlis gali būti reikalingas dėstytojui, kuomet jis jums padės lenktis į priekį.

Praktikos metu daug dėmesio turi būti skiriama kvėpavimui. Siektina kvėpuoti šviežiu, švariu ir ne kvapniu oru ir iš jo semtis Prana (gyvybinės) energijos. Dėl to labai svarbu, kad kūnas ir drabužiai būtų švarūs ir neturėtų blogo kvapo. Tuo reikia pasirūpinti ne tik dėl savęs, bet ir dėl tų, kurie yra šalia. Prieš užsiėmimą nusiprauskite duše arba bent jau nusiplaukite kojas, apsiprauskite pažastis. Rankšluostį ir drabužius skalbkite po kiekvieno užsiėmimo. Valykite ir savo kilimėlius, kad jie išliktų estetiški ir nekauptų nemalonaus kvapo.

Dar viena svarbi detalė – praktikos metu skrandis turi būti tuščias, todėl nevalgykite bent dvi valandas iki praktikos ir negerkite vandens penkiolika minučių iki praktikos, juo labiau nedarykite to praktikos metu. Pilnas skrandis trukdo, tai ypač matosi intensyvesniuose pasilenkimuose į priekį, posūkiuose ir laikant bandas. Pavalgius prieš praktiką gali kilti pilvo spazmai arba gali pradėti jus pykinti.

Jogos mokykloje, ypač užsiėmimų metu, turi būti ramu ir tylu. Gerbkite save, mokytoją ir kitus praktikuojančius, netriukšmaukite ir išlaikykite ramią atmosferą, padedančią susikaupti. Jeigu kilo neatidėliotinas klausimas, jį galima užduoti dėstytojui, o kiti gali ir palaukti (taip yra priimta Mysore stiliaus užsiėmimuose, o diktuojamose LED užsiėmimuose klausimai užduodami po užsiėmimo). Atminkite, kuo salėje mažiau šnekų, tuo geriau.

Po praktikos, kuri baigiasi ilgu atsipalaidavimu, neskubėkite, pilnai grįžkite į save. Po to galima ne daug atsigerti, tačiau iškart nevalgykite – reiktų palaukti ne mažiau 30 minučių.

Geriausias laikas užsiėmimams yra rytas, kuomet oras gaivus, pritvinkęs Pranos, protas neužpildytas mintimis, kūnas pailsėjęs, o skrandis tuščias. Rytinė praktika prabudina, pripildo gyvybinės jėgos visai dienai. Tačiau, ryte, po miego, raumenys būna standūs ir reikia laiko, kad prie rytinių praktikų kūnas priprastų. Galima praktikuoti ir vakare (nors tradiciškai po saulėlydžio nepraktikuojama), jeigu tai labiau priimtina jūsų grafikui arba jeigu vakarinėmis valandomis jūs jaučiatės geriau.

Ashtanga joga neskatina žmogaus atsiriboti nuo išorinio pasaulio, pasinerti į save ar galvoti tik apie savo fizinę formą. Venkite fanatizmo. Joga turi jus palaikyti jūsų kasdieniuose rūpesčiuose, skatinti gerinti gyvenimo kokybę bet kokiomis aplinkybėmis. Kaip dažnai praktikuoti ir kiek asanų atlikti? Įsiklausykite į save, savo mintis ir jausmus, įvertinkite realias galimybes. Dėmesingai klausykite ir vadovaukitės dėstytojo pastabomis, nes jis yra geriausias jūsų pagalbininkas. Tradiciškai yra paskirta praktikuoti rytais, šešis kartus savaitėje su viena poilsio diena šeštadienį. Nerekomenduojama praktikuoti jauno mėnulio ir pilnaties dienomis, moterims pirmomis trimis menstruacijų dienomis, pirmus tris nėštumo mėnesiais ir tris mėnesius po gimdymo. Vadovaukitės šiomis taisyklėmis ir praktikuokite šešis kartus savaitėje (nors ir ne visada atlikdami visą seką). Organizmas pradės valytis ir pildytis energija, o jūsų atlikimo technika diena iš dienos gerės.

Ši joga padeda tiems, kurie jai išreiškia neapsimestinį susidomėjimą, nepriklausomai nuo jų prigimtinės jėgos ar lankstumo. Praktikuokite savo tempu, savo lygyje, stebėkite savo kvėpavimą, kūno ir proto būklę. Mažosios pergalės suteiks stimulo judėti į priekį. Nepasiduokite pagundai lyginti save su kitais – kiekvienas jūsų savų tikslų siekia savaip.

Vaikams iki dvylikos metų neleidžiama atlikti visos asanų sekos, nes jų kaulinė sistema dar nėra pakankamai susiformavusi. Tačiau stovimos padėtys su teisingu kvėpavimu yra jiems naudingos ir visiškai saugios. Kitų apribojimų dėl amžiaus nėra: bet kurią padėtį galima modifikuoti pagal individualias žmogaus galimybes, sveikatą ir amžių. Nėštumo metu, po operacijos, po sunkios ligos ar turint problemų su sveikata, dėl galimybės praktikuoti reikia tartis su gydytoju. Kategoriškai negalima praktikuoti sergant gripu ir aukštoje temperatūroje, pavartojus alkoholio, narkotikų ar stipriai veikiančius vaistų. Kai pasveiksite, dieną pailsėkite ir iš lėto, atsargiai, pradėkite vėl praktikuoti (jeigu praktikavote antra ar trečia seriją, pradėkite nuo pirmosios). Pasveikę po sunkios ligos, pasitarkite su savo gydytoju ir jogos dėstytoju, kaip sugrįžti prie praktikos ir paskirstyti krūvį, kokios padėtys pasitarnaus greitesniam atsistatymui. Žinoma, labai gerai būtų, kad gydytojas turėtų bent kiek žinių apie jogą.

Ashtanga joga leidžia natūraliu būdu vystyti lankstumą, dėl to traumų tikimybė yra minimali. Rizika mažėja ir dėl įšilusio kūno, dinamiškų judesių ir udžaj kvėpavimo. Tačiau visur turi būti jaučiama riba, ypač, jeigu asana atliekama naudojant daug jėgų ir pastangų. Nepateisinamas „rovimas“ neretai tampa traumų priežastimi. Jautriai elkitės su savo kūnu, jis jums pasakys, kai ateis riba. Pavyzdžiui, jūs gilinate pasilenkimą į priekį bandydami atpalaiduoti sustingusius raumenis giliu kvėpavimu, kai tik pajusite skausmą, sustokite ir šiek tiek pargrįžkite. Padėtis jums pasiduos, kai kūnas bus jai paruoštas. Kartais mūsų kūnas būna lengvas ir lankstus, kartais – sunkus ir nepaslankus, todėl neįmanoma visada atlikti asanų vienodu intensyvumu ir išpildymu. Dažniau klausykitės savęs, mokykitės pasitikėti savo pojūčiais.

Kai kūnas pradės keistis, pradės valytis ir protas. Nenustebkite, kad iš gilios atminties išplauks seniai užmiršti įvykiai, vaizdiniai – tai visiškai normalu ir yra geras ženklas. Neigiama patirtis užstringa giliai pasąmonėje ir išsilaisvinti iš jos galima tik iškeliant senas nesėkmes į paviršių, jas lyg vėl trumpam išgyvenant iš naujo ir tik tada įmanoma visam laikui atsisveikinti. Nesijaudinkite, kuo daugiau blogio išeis, tuo daugiau susitaikymo ir švaros liks.

Pasistenkite įsiminti asanų pavadinimus ir jų seką, kvėpavimo fazes ir vinjasų eiliškumą. Taip praktika taps labiau įprasminta, sąmoninga, pagerins dėmesio koncentraciją, susitelkimą ir palengvins bendravimą su dėstytoju. Jums bus paprasčiau užduoti klausimus apie konkrečias asanas ar vinjasas.

Kaip ir anksčiau, jūs galite užsiimti sportu, šokiais, plaukimu ir pan. Ashtanga jogoje vystoma ištvermė ir lankstumas tik sumažins traumų galimybę jūsų kitose mėgiamose veiklose. Dažniausiai traumos nutinka dėl nepakankamo kūno lankstumo, paslankumo. Vienintelis dalykas yra tai, kad turėdami papildomas fizines apkrovas būtinai stebėkite, kad jūsų jogos praktika jus pakrautų, o ne sekintų.

Tikėkite joga. Praeis nedaug laiko ir jeigu praktikuosite reguliariai, atsiras teigiami pokyčiai, kurie darys įtaką gyvenimo būdui, mitybai ir apskritai savijautai. Su patirtimi ateina kantrybė ir ramus požiūris į sėkmes ir nesėkmes. Džiaukitės savo praktikos sėkmėmis, tačiau nebijokite žengti žingsnį atgal, juk fizinio ir psichinio lavėjimo, tobulėjimo kelias yra ilgas ir nebūna glotnus. Pavyzdžiui, naujokams yra naudinga užlaikyti stovimas padėtis kvėpuojant daugiau nei penkis kartus (net ir iki 80 kartų). Nepakenks tai ir patyrusiam praktikuotojui, jeigu raumenyse juntamas sąstingis ir skausmas. Tokie periodiški perkrovimai reikalingi energijos balanso atstatymui. Ko gero, pati didžiausia kliūtis praktikoje yra ne silpnas kūnas, o nemokėjimas su kūnu rasti kompromisą.

 

Joga ir ajurveda

Ajurveda (ayur – gyvenimas, veda – žinios), tradicinė indų medicina ir joga sudaro vieningą sistemą. Ajurvedinės priemonės padeda palaikyti apsivalymo procesus, kurie „užkuriami“ asanų praktika, ir vartojamos kaip papildai. Ajurvedoje yra įvardijamos trijų došų (dosa) sąvokos: kapha (žemė), pitta (ugnis) ir vata (oras). Jos yra atsakingos už viso organizmo funkcijų reguliavimą. Tiems, kas užsiima joga, nepatrukdys išmokti kontroliuoti ir atstatinėti šių funkcijų pusiausvyrą. Be jogos pratimų (jogos asanų), ajurvedoje yra naudojamas masažas ypatingos sudėties aliejais, atliekami kūno įtrinimai ricinos aliejumi, naudojamos gydomosios žolelės ir kita.

 

Joga ir mityba

Pakeisti mytybą į sveiką vegetarišką yra būtina jogos praktikos etapu. Nuo mitybos kokybės labai priklauso, ar organizmas gauna maistingų medžiagų, reikalingų normaliai gyvybinei organizmo veiklai. Suvirškintas maistas paeiliui virsta septyniais kūno audiniais  (dhatu) ir gyvybine jėga (bindu). Rekomenduojama vartoti produktus, kurie yra išauginti ekologiškose sąlygose, o dar geriau – pagal organinio ir biodinaminio žemės ūkio taisykles. Be to, yra svarbu, kuo maisto produktai yra apdirbti, kaip jie buvo rinkti, supakuoti ir pervežti. Visa tai turi įtakos juose esančio gyvybinės energijos kiekiui.

Tačiau nereikia pamiršti, kad radikalus maisto raciono pakeitimas gali privesti prie nepageidaujamų poveikių ir pasekmių. Toli gražu ne visiems tinka vienokia ar kitokia mityba. Žmogus, kuris užsiima joga, yra labiau jautrus maistui, todėl neforsuokite keitimo į iš esmės skirtingą mitybą. Čia kaip ir asanose, veikite neskubėdami. Tuomet organizmas ir pats neskubėdamas atsisakys nuo sunkių ir žemos kokybės produktų, pradės atstūminėti toksinus, slypinčius cigaretėse, alkoholyje ir narkotikuose, ir reikalaus lengvo sveiko maisto.

 

Kaip vyksta Aštanga jogos užsiėmimai

Ashtanga jogos stiliuje yra naudojami du mokymo, užsiėmimo vedimo būdai: LED klasė (nuo angl. lead – vesti, lydėti), kuriame dėstytojas užduoda vieningą praktikos tempą, skaičiuodamas vinjasas balsu, ir Mysore klasė , kuriame kiekvienas prisilaiko savo tempo ir atidirbinėja savo sekos dalį stebint dėstytojui. Kai studijos ar mokyklos lankyti nepavyksta, galima praktikuoti namie savarankiškai.

LED užsiėmime visi praktikuojantys atlieka vienodas asanas pagal mokytojo nurodymus. Mokytojas įvardija asanas sanskrito kalba, po to vinjasų eilės numerius, pabrėžiant įkvėpimo ir iškvėpimo pradžias. Kai kuriais atvejais jis gali trumpai prainstruktuoti tam tikros padėties sustatymą, energetinių užraktų (bandų) laikymą ir žvilgsnio nukreipimą į koncentravimo tašką (drišti). Tokiu būdu LED klasė leidžia greičiau susipažinti su vinjasų metodu, o po jo geriau tęsti mokymąsį Mysore klasėje.

Mysore užsiėmimas savo pavadinimą gavo nuo Mysore miesto Pietų Indijoje pavadinimo, kur yra Ashtanga jogos mokykla, įkurta S. K. Pattabhi Jois. Pradžioje ten buvo tik Mysore tipo užsiėmimai, o praėjus daug metų buvo pridėta ir LED klasė, vedama penktadieniais ir sekmadieniais.

Mysore klasėje kiekvienas mokinys praktikuoja sau patogiu ritmu, nepriklausomai nuo kitų, atlieka savo asanų sekos dalį. Dėstytojas jį taiso asanose, kartais ką nors rekomenduoja arba primena asanų ir vinjasų seką. Toks mokymo būdas leidžia palaipsniui pereiti prie naujų pozų įsisavinimo. Vertindamas mokinio gebėjimus mokytojas nusprendžia, kada jo globotinis yra pasirengęs tolimesniam žingsniui. Formaliu kriterijumi duoti įsisavinti naują padėtį yra nepriverstinis ankstesnių padėčių atlikimas, nors būna, kad dėstytojas kilsteli kartelę kiek anksčiau, jeigu nori mokiniui duoti papildomą stimulą.

Jeigu nėra galimybės ateiti į studiją ar mokyklą, pavyzdžiui, kelionės metu, tuomet žmonės praktikuoja savarankiškai. Tokiu atveju nepamirškite pasirūpinti tinkamomis sąlygomis: praktikuoti reiktų švarioje, išvėdintoje, šiltoje ramioje patalpoje. Pasirūpinkite, kad Jūsų niekas netrikdytų, išjunkite telefoną, išveskite naminius gyvūnus į kitą kambarį. Tačiau, dar kartą priminsiu: praktika, vadovaujama mokytojo ar guru – pats saugiausias, produktyviausias ir rezultatyviausias praktikavimo būdas, kuris užtikrina, kad nauda bus maksimali. Tuo pačiu, kas didžiąją metų dalį treniruojasi savarankiškai, primigtinai rekomenduoju nors kartais lankytis seminaruose arba važiuoti į Mysore. Tuomet jūs pasitikrinsite, ar teisingai atliekate asanas, ar teisingai naudojate kvėpavimo techniką ir valdote energiją.

Šaltinis: Petri Raisanen. Ashtanga Yoga: The Yoga Tradition of Sri K. Pattabhi Jois – The Definitive Primary Series Practice Manual

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.