Mantros. Kas tai?

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.
Kas yra mantra?

Mantra yra sakralus posakis, daugybinis garsas, skiemuo, žodis arba žodžių grupė sanskrito kalba, kuri, praktikų manymu, turi psichologinių ir dvasinių galių. Mantra gali turėti arba neturėti sintaksės struktūros ar tiesioginės reikšmės, tačiau ji gali būti melodingai pakili ir dvasiškai prasminga.
Žodis „mantra“ yra kilęs iš sanskrito kalbos. Mantrą sudaro du žodžiai – „manas“, reiškiantis „mąstyti“ (taip pat „manas“ reiškia ir „protą“) ir priesaga „tra“, reiškianti „įrankį“, todėl pažodinis vertimas būtų „mąstymo įrankis“.
Įprastai mantros būna melodingos ir matematiškai struktūrizuotos, todėl, kaip manoma, jos rezonuoja su žmogaus nervine sistema ir psichika.
Žodis ॐ (Aum, Om) yra paprasčiausia mantra. Sudėtingesnių formų mantros – tai melodingos frazės su dvasinėmis interpretacijomis, tokiomis kaip žmogaus tiesos, tikrovės, šviesos, nemirtingumo, ramybės, meilės, žinių ir veiksmų ilgesys. Seniausias mantras vedų sanskrito kalba sukūrė Indijos induistai, jos yra mažiausiai 3000 metų senumo.
Mantrų naudojimas, struktūra, funkcija, svarba ir tipai skiriasi priklausomai nuo filosofijos ir poreikių. Jos būna įvairių formų. Induistų mantros yra prozos, eilių, formulių ar žodžių sekų dariniai, kuriuose yra pagyrimų ir šlovinimo. Dažnai jos turi religinį, magišką ar dvasinį efektą ir yra atliekamos meditacijų metu, yra deklamuojamos, murmamos ar giedamos per ritualus.

Mantrų kilmė

Ankstyvuoju Vedų laikotarpiu Vedų poetai susižavėjo įkvepiančia eilėraščių, eilių ir muzikos galia. Visa tai buvo laikoma įrankiais (mantromis), padedančiais pasiekti „dhyaną“ – meditacijos būseną.
Induizmo epų laikotarpiu ir vėliau mantrų daugėjo ir jos įvairavo, kad atitiktų įvairių induizmo mokyklų poreikius ir aistras. Mantros užėmė itin svarbią vietą Tantrinėje mokykloje, kuri teigė, kad kiekviena mantra yra dievybė; Būtent ši atskira induizmo mokykla ir samprotavimai, kad „kiekviena mantra yra dievybė“, įtakojo tai, kad kai kurie induistai turi dešimtis milijonų dievų.
Pažodiniai Vedų mantrų vertimai rodo, kad dažniausiai mantros paskirtis buvo susidoroti su kasdienio gyvenimo netikrumais ir dilemomis. Vėlesniu induizmo laikotarpiu mantros buvo deklamuojamos turint transcendentinį atpirkimo tikslą kaip ketinimą, pavyzdžiui, pabėgti iš gyvenimo rato ir atgimti, atleisti už blogą karmą ir patirti dvasinį ryšį su dievu. Šiuo atveju mantrų paskirtis buvo tinkamai susidoroti su visa žmogiškąja esybe.
Taigi, atperkamosios dvasinės mantros atvėrė duris mantroms, kurių kiekviena dalis neturi turėti tiesioginės reikšmės, tačiau kartu jų rezonansas ir muzikinis efektas padėjo transcendentiniam dvasiniam procesui.
Indų mantros turi filosofinių temų ir yra metaforiškos, turinčios socialinę reikšmę ir prasmę; kitaip tariant, jos yra dvasinė kalba ir mąstymo instrumentas.
Induistų mantros gali būti tariamos garsiai, anirukta (neištariama), upamsu (negirdima) arba manasa (nekalbama, o deklamuojama mintyse). Ritualų metu mantros dažnai yra tylūs meditacijos instrumentai.
Pati pagrindinė mantra yra Om, ji induizme žinoma kaip „pranavos mantra“ – visų mantrų šaltinis. Induizmo filosofija turi prielaidą, kad prieš egzistavimą ir už egzistavimo yra tik Viena tikrovė, Brahma, ir pirmasis Brahmos pasireiškimas yra išreikštas kaip garsas Om. Dėl šios priežasties Om laikomas pagrindu ir priminimu, todėl juo pradedamos ir baigiamos visos induistų maldos. Nors kai kurios mantros gali pasitelkti atskirus dievus ar principus, pagrindinės mantros, tokios kaip „Shanti Mantra“, „Gayatri Mantra“ ir kitos, galiausiai sutelkia dėmesį į vieną tikrovę.

Mantra džapa

Mantra džapa – tai praktika kartoti tą pačią mantrą, frazę tam tikrą skaičių kartų, populiariausia yra kartoti 108 kartus, o kartais tai daroma tik 5, 10, 28, o kartais net 1008 kartus. Džapa dažnai naudojama kai kurių induistų asmeninėse maldose ar meditacijose, per pudžą (grupines apeigas). Džapai yra naudojamos malos (karoliukų vėriniai, panašūs į rožančių), susidedantys iš 108 karoliukų ir pagrindinio karoliuko (kartais vadinamo „meru“ arba „guru“ karoliuku); maldininkas pirštais skaičiuoja kiekvieną karoliuką, kai kartoja tam tikrą mantrą. Pasiekęs 108 pakartojimus ir norėdamas tęsti kitą mantrų ciklą, maldininkas apsuka malą nepereidamas pagrindinio karoliuko ir vėl kartoja ciklą. Teigiama, kad džapa yra veiksmingiausia, jei ji yra tyliai kartojama mintyse.
Induizme bet kokia šloka iš senovinių tekstų, tokių kaip Vedos, Upanišados, Bhagavad Gita, Jogos Sutros, net Mahabharata, Ramayana, Durga Saptashati ar Chandi, yra mantra, todėl jos gali būti džapos dalis, kartojama, kad būtų pasiektas numinozinis (stiprus dvasinis) efektas. Daugelio manymu, mantros apvalo protą ir dvasią.

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.