Klaidingi lūkesčiai jogoje

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

Mūsų jogos praktika gali sukelti mums įvairias emocijas – vieniems ji yra geras nusiraminimas, kitiems ji kartais sukelia bereikalingą sumaištį jausmuose ir galvoje. Patandžali Jogos Sutrose yra aprašytas šis fenomenas ir apie jį pabandysiu čia pakalbėti.

Panašu, kad dažnėja mūsų šiuolaikinės jogos bendruomenės savotiškas nusivylimas šia senovės Indijos praktika nors jogos populiarumas nenumaldomai didėja visame pasaulyje. Neseniai aš turėjau kelis studentus, kurie į mane kreipėsi klausdami apie jų patiriamas stiprias neigiamas emocijas praktikos metu ir po jos savo gyvenimuose. Kartais jogos praktika juos sudirgina ir „iškelia“ į paviršių giliai prislopintą elgesį.

Kartais, po jogos užsiėmimo žmonės jaučiasi ne nusiraminę, o kaip tik, susierzinę. Jie gali net ir be ypatingos priežasties pykti ant aplinkinių žmonių, apšaukti savo vaikus, kolegas, artimuosius. Jeigu praktikuojama reguliariai, susierzinimas gali tik augti. Patiriant tokius nemalonius išgyvenimus žmonėms kyla klausimai, kas su jais negerai, kodėl vietoje nusiraminimo jie po jogos jaučiasi visiškai ne „jogiškai“. Čia, svarbiausia, tikėti ir nenusivilti pačia jogos praktika per anksti, nes tokia ir yra praktikos esmė.

Per savo ilgą jogos mokytojavimo laiką aš dažnai matydavau naujus mokinius, ateinančius į praktiką su tikslu, viltimi ir ketinimu rasti ramybę, susitaikymą, „pabėgimą“ nuo jų vidinės sumaišties. Daugelis turi įsivaizdavimą, kad joga gali mūsų vidinę suirutę nuraminti, „sutvarkyti“, kartais manoma, kad jogos pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vidiniai neramumai iš karto išsisklaidytų. Jei manote, kad jogos paskirtis yra Jus iš karto „pastatyti“ ant teisingo kelio, suteikti vidinę ramybę, tokiu atveju, susirūpinimas dėl atsiradusio pykčio ir kitų neigiamų emocijų yra visiškai natūralus. Man dažnai tenka mokiniams pasakoti ir aiškinti, kad tikroji jogos paskirtis ir tikslas yra ne visai teisingai suprantama. Šiuo mano atsakymu žmonės netiki, o kartais tiesiog nusivilia. Tenka išgirsti ir piktus atsakymus: “Kaip tu gali sakyti, kad joga nėra sukurta, kad mano kančios dingtų?”. Bet, taip, ji skirta ne tam!

Joga yra skirta, kad mus pritrauktų arčiau realybės, arčiau to, kas iš tiesų vyksta mūsų viduje ir aplink mus. Joga savotiškai apšviečia tai, kam kartais reikia drąsos aiškiai pamatyti, ugdo susitaikymą, kad priimti realybę be būtinybės kažką pašalinti arba pakeisti. Tad jei kažkur giliai yra sielvartas, pyktis arba išdidumas, su savo jogos praktika laikui bėgant jūs po truputį sluoksnį po sluoksnio nuimsite šydus ir apnuoginsite pasąmonę, kur visa tai slypi. Metodiškai žiūrint tai lyg chirurgo skalpeliu mes atidengiame metų metais užsiaugintą psichologinį, atitrūkimo nuo tikrovės ir jos neigimo šarvą. Taip mes lėtai susigrąžiname tikrąjį save ir savo gyvenimą, slėptą už viso to.

Retas, kuris iš mūsų gali pripažinti, tačiau visi esame žmonės, kurie stengiasi pabėgti nuo savo baimių, neigia savo pyktį ir blokuoja savo savanaudiškumą, norą palenkti situacijas savo pusėn. Aš taip pat toks esu. Mes esame tokie ne todėl, kad esame prasti, blogi ar neverti, tiesiog, esame tokie nes šis elgesio modelis yra mūsų vienas iš būdų susitvarkyti su mus supančio pasaulio poveikiu mums. Ir dėl to mes netampame blogi žmonės – tai tiesiog daro mus žmonėmis. Senovės Azijos dvasinėse tradicijose tai buvo aiškus ir seniai žinomas faktas, tačiau mums, šiuolaikiniams vakariečiams, ši žmogiškoji sąvoka yra šiek tiek nemaloni ir nepatogi.

Klasikinės jogos filosofijoje yra įvardijami dvasinės žmogaus evoliucijos Šeši Priešai, sanskrito kalba vadinami “Arishadvarga”. Žinios apie juos yra fundamentalios,  esminės ir neatskiriama dalis jogos kelionėje. Jie yra mūsų žmogiškos prigimties dalis, nesvarbu, kiek jogos praktikų šiame gyvenime mes atliksime.

Kama (troškimas), Krodha (pyktis), Lobha (godumas), Mada (išdidumas, arogancija), Moha (priklausomybė) ir Matsarya (pavydas) yra įgimtos žmogaus prigimties dalys, kurios visuomet bus mumyse, mus kartais užvaldys ir karts nuo karto „iškiš savo galvą“. Atsiskyrę nuo visuomenės senieji indų išminčiai ir jogai jau seniai suprato, kad mes sudaryti ne tik iš gėlių žiedlapių ir gražių norų šalia mūsų esančiam žmogui. Mes pastoviai patiriame įvairius dirginimus, nuovargį, neramumus ir liūdesį. Kartais Šeši Priešai pasireiškia tiesiogiai, pavyzdžiui, “Kodėl mano mokytojas davė kitam naują įdomesnę asaną kai aš esu ženkliai geresnis ir praktikuoju jau kur kas ilgiau? Man ji iš karto pavyktų” Bet jie taip pat pasirodo ir subtilesnėse formose, pasąmoningais būdais, kai Jūs tiesiog esate piktas ir irzlus, neramus ir pagiežingas sau, gyvenimui ir visiems aplink save. Jei gyvenate pilnavertį gyvenimą, neribodami ir kažkaip nevaržydami savęs, Šeši Priešai pasireikš dažnai. Jie susieti vienas su kitu ir dažnai suraizgo kompleksines emocines pynes, pasireiškia keli vienu metu. Jų neįmanoma sunaikinti ar išvaryti, tačiau mes galime susigyventi su jais ir valdyti juos, kol mes išlaikome tam tikrą drausmę ir ramybę savo gyvenime. Dėl to joga užsitikrino savo autoritetą Indijoje, todėl ji stipriai populiarėja ir Vakarų visuomenėje šiais laikais.

Klasikinės jogos filosofija siūlo išeitį iš šių vidinių neramumų ir emocinės netvarkos. Šri Patandžali, Jogos Sutrų autorius, teigia, kad Šešių Priešų stiprumas yra atvirkščiai proporcingas jogos, meditacijos praktikoms ir Darshana (realybės sumokimui, matymui). Tad priešnuodis šioms mus varginančioms, mūsų protus nuodijančioms emocijoms yra ta pati jogos praktika! Susipainiojote? Pasiklydote minčių sekoje? Va, kaip ji veikia:

Kai Patandžali pasakoja apie jogos praktikavimą, jis turi omenyje praktikuoti ir lavinti save reikia visomis aštuoniomis jogos kryptimis, atšakomis (ashta – aštuoni; anga – galūnė, šaka): Yama, Niyama (abi yra doro elgesio gairės), Asana (kūno padėtis, fizinė praktika), Pranajama (kvėpavimo pratimai), Pratyahara (proto skaidrinimas, nuraminimas), Dharana (gebėjimas koncentruotis, nepasiduodant išoriniams dirgikliams), Dhyjana (meditacija), Samadhi (palaima, nušvitimas, aukščiausia sąmoningumo būsena).

Asanų (padėčių) praktika tapo priimtina ir populiari Vakaruose kaip metodas gauti jogiškas, satvines savybes, kurios skatina ramų, taikų ir laimingą gyvenimą. Tačiau, nors reguliari asanų praktika (fizinė jogos praktika) yra labai svarbi, tačiau kitos šakos yra ne mаžiau svarbios. Pirmosios dvi šakos yra Yama ir Niyama, kurios susideda iš Ahimsa (taika), Satya (teisingumas), Asteya (nesisavinimas), Brahmacharya (susilaikymas nuo piktnaudžiavimo lytiniais santykiais) ir Aparigraha (nešališkumas), taip pat Saucha (švara), Santosha (pasitenkinimas), Tapas (paprastumas), Svadhyaya (savęs pažinimas) ir Isvara Pranidhana (atsidavimas aukštesniam sau arba Dieviškumui). Šios etikos ir elgesio gairės suformuoja mums savotišką žemėlapį, nurodantį, kaip įveikti savo Šešis Priešus. Yamas ir Niyamas mums gali padėti susitvarkyti su šia užduotimi. Paėmę šį žemėlapį mes turime galimybę kažkiek atsiriboti nuo mūsų vidinių blogybių ir sutelkti dėmesį į mūsų naują toli atsiradusią kelrodę šviesą. Kitas mūsų žingsnis yra surasti keltą, kuriuo mes galėtume judėti iš tamsos link šviesos bokšto.

Štai čia atsiranda fizinė jogos asanų praktika. Ji ir yra tas keltas. Jogos asanų praktika suteikia mums galimybę numesti tuos sluoksnius, kurie “apsaugo” mus nuo tikrų jausmų, nepagražintos realybės aplink mus jutimo, matymo ir jos suvokimo. Kai skatiname ir ugdome savo kūno ir proto jautrumą, sąmoningumą, kartais mus užlieja neigiamų emocijų jūrą, ko anksčiau nebuvome patyrę. Tuomet mes pradedame abejoti gėriu mumyse ir praktikos nauda. Čia pasireiškia mūsų orumas ir mes norime viską metę sugrįžti prie savo įprasto gyvenimo ir savijautos. Šioje pradinėje stadijoje Patandžali ragina mus susiimti, rasti drąsos ir ištvermės šiame išbandymų kupiname, jo vadinamame,  “dvasinio kario kelyje”. Jeigu mes pasiryžome šiam turtingesniam, išmintingesniam, kupinam pilnatvės gyvenimui, tai yra vienintelis realus kelias į jį.

Tad, giliai įkvėpkite ir pripažinkite sau, kad Jūs nešiojate savyje visas šias neigiamas emocijas. Jeigu norite jų neturėti, Jūsų laukia didelis darbas. Kai blogi jausmai sukyla, nieko blogo nei su jumis, nei su Jūsų praktika nėra. Iš tiesų tai reiškia, kad jūsų jogos praktika vyksta taip, kaip ir turi vykti. Tiesiog pasistenkite suvokti akimirkos gilumą, svarbą ir, kad dabar Jums reikia kažko daugiau, žiūrėti toliau, tirti ir nagrinėti viską su pasišventimu ir patirti jogos Darshaną. Tokiu būdu Jūs galite paversti savo ankstesnę skaudžią ir varginančią patirtį į savęs tyrinėjimą ir atradimą, pasisemti iš to išminties – tai ir yra jogos praktika – žinios ir išmintis, įgyta iš savo asmeninės gyvenimiškos patirties.

Autorius: Tim Feldmann

Šaltinis: http://timfeldmann.com/the-mistaken-expectation-of-joy-in-yoga/

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.