38 jogos poveikiai sveikatai

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

Ieškote priežasčių išbandyti jogą? Padidėjusi jėga, geresnis lankstumas, sveikesnė širdis ir psichika –  pateikiame 38 priežastis, dėl ko verta išvynioti savo jogos kilimėlį ir pradėti ant jo kažką daryti.

Jeigu esate aistringas jogos praktikuotojas, jau, ko gero, pastebėjote naudą, kurią suteikia joga – galbūt miegate geriau, rečiau peršąlate, o gal tiesiog esate labiau atsipalaidavę ir ramūs. Tačiau, jeigu teko naujokams pasakoti apie jogos naudą, atkreipėte dėmesį, kad tokie paaiškinimai, kaip “ji pagerina pranos tėkmę” arba “ji suaktyviną energijos tėkmę nugaroje” sutinkami pasyviai ir skeptiškai.

Ilgą laiką nebuvo atliekamos plataus masto ir detalios studijos apie tai, kaip joga veikia kūną ir psichiką. Tačiau, tai jau yra daroma ir kartas nuo karto įvairūs tyrėjai pateikia įvairias išvadas apie tai, kaip joga veikia sveikatą, kaip mažina skausmus ir didina atsparumą ligoms. Kai tai suvoksite, jūs turėsite dar daugiau motyvacijos žengti ant savo kilimėlio ir Jums nebereikės kažkokių svarių įrodymų, dėl ko verta tai daryti.

Aš pats patyriau jogos teigiamą poveikį savo kūnu. Kelias savaites prieš kelionę į Indiją 2002 metais, kur norėjau tirti jogos terapiją, man pradėjo dilgčioti dešinę ranką, ji nutirpdavo, sustingdavo. Į galvą pradėjo lįsti įvairios baisios mintys apie smegenų auglį, išsėtinę sklerozę. Vėliau paaiškėjo, kad šių simptomų priežastis buvo krūtinės ląstos atitvaros sindromas – nervo mano kakle ir krūtinėje užspaudimas.Nepaisant nemalonių simptomų aš supratau, kad mano tokia būklė gali pasitarnauti mano kelionėje. Kol lankysiuosi įvairiuose jogos terapijos centruose, aš galėsiu save pateikti jų vertinimui ir „apdirbimui“. Galėsiu bandyti įvairias jų rekomendacijas ir stebėti, kas man veikia, o kas ne. Tai nebuvo valdomas ir kontroliuojamas mokslinis eksperimentas. „Praėjęs“ įvairius mokymus aš norėjau ir turėjau suprasti daug ką pats, kitaip man tai būtų tik žodžiai.

Mano eksperimentas pavyko. Vivekananda ašrame (panašu į vienuolyną), netoli Bangalore miesto, mane mokė kvėpavimo pratimų, kurių metu aš įsivaizdavau pranos (gyvybinės energijos) tėkmę į mano krūtinės dešinę viršutinę pusę. Kita jogos terapija turėjo asanas, pranajamą, meditaciją, čantingą (mantrų giedojimas), filosofijos paskaitas, ir įvairias kriya (vidaus valymo praktikos) praktikas. Krishnamacharya Yoga Mandiram centre Chennai mieste man nebeleido atlikti stovėsenos ant galvos ir ant pečių (žvakės padėtis). Punos mieste medikas S.V. Karandikar rekomendavo praktikas su virvėmis ir diržais stuburo tempimui, rekomendavo padėtis, kurių metu savo mentėmis galėčiau atverti savo viršutinę nugaros dalį.

Dėl šių Indijoje išmoktų technikų ir mano mokytojų iš JAV patarimų, mano krūtinė yra kur kas lankstesnė, mano laikysena pagerėjo ir šiek tiek daugiau nei po metų aš išsivadavau nuo mane alinančių simptomų. Mano patirtis įkvėpė mane gilintis į mokslinius tyrimus, kuriuos sukaupiau Indijoje ir Vakaruose. Norėjau identifikuoti ir paaiškinti, kaip joga gali padėti išvengti ligų ir kaip atsistatyti po jų. Ir štai, ką aš išsiaiškinau.

1. Pagerina lankstumą

Pagerėjęs lankstumas yra vienas pirmųjų ir labiausiai akivaizdžių jogos teikiamų poveikių. Per pirmą savo jogos užsiėmimą greičiausiai negalėsite pasilenkę pasiekti savo kojų pirštų, atsilošimai atgal atrodys apskritai neįmanomi. Tačiau, reguliariai praktikuodami palaipsniui pajusite, kad įgausite lankstumą, atsipalaiduos sustingusios vietos ir iš pažiūros neįmanomos padėtys taps įveikiamos. Jūs greičiausiai pastebėsite, kaip juntami skausmai mažės ir ilgainiui išnyks. Ir tai nėra atsitiktinumas. Sutraukti klubai dėl netinkamos šlaunikaulių ir blauzdikaulių padėties lemia įtampą kelių sąnariuose. Sutrumpėjęs dvigalvis šlaunies raumuo gali įtakoti juosmeninės stuburo dalies suplokštėjimą, dėl ko gali atsirasti nugaros skausmai. Susitraukę raumenys ir sustangrėję jungiamieji audiniai, tokie kaip fascijos ir raiščiai, daro įtaką prastai laikysenai.

2. Didina raumenų jėgą

Stiprūs raumenys ne tik gražiai atrodo, tačiau jie mus apsaugo nuo artrito ir nugaros skausmų, padeda mums laikyti pusiausvyrą senatvėje. Kai jūs sustiprinate raumenis per jogą, jūs turite balansą kartu su lankstumu. Jeigu jūs tik kilnosite svarmenis sporto klube, jūs galite didinti jėgą savo lankstumo sąskaita.

 3. Gerina laikyseną

Jūsų galva yra lyg boulingo kamuolys – didelė, apvali ir sunki. Kai ji laikoma pusiausvyroje ant tiesaus stuburo, reikia kur kas mažiau darbo Jūsų kaklui ir nugaros raumenims ją subalansuoti. Palenkite galvą kelis centimetrus į priekį ir jūs pradėsite tempti tuos raumenis. Taip palenkę boulingo kamuolį laikykite aštuonias ar dvylika valandų per dieną ir nenustebkite, jeigu pavargsite. Nuovargis gali būti ne vienintelė Jūsų problema. Bloga laikysena lemia nugaros, kaklo ir kitų raumenų, sąnarių problemas. Kai susmunkate, jūsų kūnas gali stengtis kompensuoti pusiausvyrą tiesindamas natūralius stuburo linkius kakle ir juosmeninėje dalyje. Tai gali ilgainiui sukelti skausmą ar net degeneracinį stuburo  artitritą.

4. Lėtina kremzlių ir sąnarių susidėvėjimą 

Kiekvieną kartą praktikuojant jogą Jūs stengiatės judinti sąnarius per visą jų darbinę judesio amplitudę. Tai gali padėti išvengti degeneracinio artrito ar pagerinti judrumą gręžiant ir drėkinant kremzlines vietas, kurios įprastai yra nenaudojamos. Sąnarių kremzlės yra lyg kempinės, jos maitinamos tik kai jų skysčiai yra išspaudžiami ir į jas priteka naujas. „Apleistos“ ir prastai maitinamos kremzlių vietos galiausiai gali nusidėvėti kaip stabždių kaladėlės ir apnuoginti po jomis esančius kaulus.

5. Saugo jūsų nugarą

Tarpslanksteliniai diskai – smūgių absorbuotojai, kurie kietėdami gali užspausti nervus. Dėl atliekamų įvairių judesių, diskai yra maitinami ir išlaikomas jų elastingumas. Yra daug jogos padėčių, gerinančių mitybinių medžiagų patekimą į diskus ir gerinančių jų elastingumą: teisingai atliekami atsilošimai atgal, pasilenkimai į priekį, įvairūs posūkiai.

6. Gerina jūsų kaulų būklę

Yra nemažai studijų, teigiančių, kad jėgos pratimai stiprina kaulus ir padeda išvengti osteoporozės. Jogoje yra nemažai padėčių, kur reikia iškelti savo kūną, dirbti su savo kūno svoriu. O tokios padėtys, kaip „žemyn žiūrintis šuo“ ir „aukštyn žiūrintis šuo“ padeda stiprinti rankų kaulus, kurie yra dažniausiai pažeidžiami osteoporozės ir lūžių.  Nepublikuotoje Kalifornijos valstijos universiteto (Los Angeles, JAV) studijoje buvo nustatyta, kad jogos dėka stuburo slankstelių kaulinio audinio tankis padidėja, o jogos metu sumažėjęs streso hormono kortizolio lygis gali padėti išlaikyti kalcį kauluose.

7. Pagerėja kraujotaka

Jogos praktika verčia jūsų kraują tekėti. Net atpalaiduojančios padėtys, kurių mokotės praktikų metu, gerina kraujo pritekėjimą į pėdas ir delnus. Jogos metu jūsų ląstelės labiau aprūpinamos deguonimi, dėl ko jos funkcionuoja geriau. Atlikdami posūkių padėtis išspaudžiame iš vidaus organų veninį kraują ir leidžiame deguonimi prisotintam arteriniam kraujui priplūsti lengviau į organus kai iš padėties išeiname. Apverstinės padėtys (stovėsena ant galvos, stovėsena ant rankų, stovėsena ant pečių („žvakė“)) skatina, palengvina veniniam kraujui iš dubens, kojų tekėti atgal į širdį, kur jis pumpuojamas į plaučius ir vėl prisotinamas deguonimi.  Šios padėtys gali sumažinti tinimą kojose, pagerina širdies ir inkstų darbą. Praktikuojama joga įtakoja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (kurie išnešioja deguonį į audinius) kraujyje padidėjimą. Kartu, kraujas tampa skystesnis, trombocitai tampa ne tokie lipnūs, mažėja krešulius formuojančių baltymų kraujyje, o kraujo krešuliai būna dažna širdies smūgių priežastimi.

8. Skatina limfos tekėjimą ir pagerina imunitetą

Kai jogoje įtempiate ir ištempiate raumenis, judinate vidinius organus, įeinate ir išeinate iš padėčių, jūs skatinate limfos judėjimą (tai lipnus skystis, kuriame gausu imuninių ląstelių). Tai padeda limfinei sistemai kovoti su infekcijomis, naikinti vėžines ląsteles ir apsivalyti nuo ląstelių veiklos skilimo produktų (toksinų).

9. Pagerina širdies ritmą

Kuomet savo širdies ritmą pakeliate į aerobinį lygį, jūs sumažinate širdies smūgio tikimybę. Ne visos jogos rūšys yra pakankamai intensyvios, tačiau jeigu praktikuosite intensyvesnius stilius, tokius kaip Flow ar Ashtanga, jų metu širdis dirbs aerobinėje zonoje. Pagerinti jūsų kraujotakos sistemos darbą gali ir jogos pratimai, kurie neužkelia širdies ritmo iki aerobinės ribos. Studijos parodė, kad jogos praktika sulėtina širdies ritmą, padidina ištvermę, pagerina deguonies įsisavinimą. O vienos studijos parodė, kad žmonės, kurie praktikavo tik pranajamą (kvėpavimo praktikos) galėjo atlikti daugiau pratimų su mažiau deguonies.

10. Mažina kraujospūdį

Jeigu turite padidintą kraujospūdį, joga jums gali pagelbėti. Britų medikų žurnale „The Lancet“ buvo publikuotos dviejų tyrimų, atliktų su žmonėmis, turinčiais hipertenziją, išvados. Jų metu buvo lyginamas gulėjimas Savasana padėtyje (negyvėlio padėtis) su gulėjimu ant sofos. Po trijų mėnesių sekimo, buvo pastebėta, kad Savasana padėtyje systolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėdavo 26 punktais (viršutinis skaičius) ir diastolinis kraujospūdis sumažėdavo 15 punktų (apatinis skaičius).

11. Reguliuoja antinksčių liaukas

Joga mažina kortizolio lygį. Įprastai antinksčių liaukos išskiria kortizolį kai yra reaguojama į kylantį pavojų, tai laikinai suaktyvina imuninę sistemą. Jeigu jūsų kortizolio lygis išlieka aukštas net ir po krizės, tai gali nusilpninti jūsų imuninę sistemą. Laikinas kortizolio padidėjimas skatina ilgalaikę atmintį, tačiau ilgalaikis padidintas kortizolio lygis skatina atminties praradimą ir įtakoja pokyčius smegenyse. Be to, per didelis kortizolio kiekis siejamas su depresija, osteoporoze (išstumia kalcį ir kitus mineralus iš kaulų ir lėtina kaulinio audinio atsinaujinimą), aukštu kraujospūdžiu ir atsparumu insulinui (insulino rezistentiškumui). Be to, aukštas kortizolio lygis veda prie to, ką tyrėjai vadina “pastoviomis maisto paieškomis” (jūsų elgsena, kai norite valgyti ir valgote kai esate nusiminę, pikti, ar patiriate stresą). Kūnas įsisavina tas papildomas kalorijas ir paverčia riebalais ant pilvo. Tai padidina tikimybę priaugti svorio, susirgti diabetu ar patirti širdies smūgį.

12. Jaučiatės laimingesni

Esate nusiminę, prislėgti? Pasėdėkite Lotoso pozoje. Dar geriau,  pakilkite į “tiltą” ar Šokėjo pozą. Tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Vieni tyrimai parodė, kad reguliari jogos praktika sumažino depresiją ir paskatino ženklų serotonino lygio padidėjimą ir sumažino monoamino oksidazės (neuromediatorius, neuronešiklius skaldantis fermentas) ir kortizolio lygį. Viskonsino universiteto mokslų daktaras Richard Davidson nustatė, kad pradėjusių medituoti žmonių kairioji kaktos srities smegenų žievės dalis parodė didesnį aktyvumą, kas tiesiogiai yra susiję su padidintu laimės jausmu ir geresne imunine veikla. Dar didesnis šios smegenų dalies aktyvumas buvo pastebėtas pas ilgalaikius praktikantus.

13. Atskleidžia sveikesnį gyvenimo būdą

Judėkite daugiau, valgykite mažiau – tai daugelio dietologų patarlė. Joga gali padėti Jums abiem frontais. Reguliari praktika verčia Jus judėti ir deginti kalorijas, o gerėjanti dvasinė ir emocinė būsena gali paskatinti valgyti mažiau. Kartu, joga ilgainiui gali jus įkvėpti tapti sąmoningu maisto vartotoju, tai yra Jūs pradėsite sau rinktis maisto produktus labiau apgalvotai. Daugelis pradėjusių praktikuoti ilgainiui natūraliai atsisako rūkymo, mažiau vartoja arba visai nustoja vartoti alkoholį.

14. Mažina cukraus kiekį kraujyje

Joga mažina cukraus kiekį kraujyje ir MTL (“blogojo”) cholesterolio kiekį ir padidina DTL (“gerojo”) cholesterolio kiekį kraujyje. Buvo pastebėta, kad praktikuojančių jogą žmonių, sergančių diabetu, cukraus kiekis kraujyje sumažėja dėl sumažėjusio kortizolio ir adrenalino, kas skatina svorio mažėjimą, pagerėja jautrumas insulinui, dėl ko mažėja cukraus kiekis kraujyje, sumažėja diabeto komplikacijos ir jų tikimybė (tokios kaip širdies smūgis, inkstų nepakankamumas ar net apakimas).

15. Padeda Jums susikoncentruoti

Svarbi jogos dalis yra susitelkimas į dabartį, esamą momentą. Studijos nustatė, kad reguliarios jogos praktikos gerina koordinaciją, reakcijos laiką, atmintį, ir net intelekto rodiklius. Praktikuojantys jogą žmonės rodo geresnius gebėjimus spręsti problemas, priima ir supranta informaciją geriau. Tikėtina, tai yra dėl to, kad jų protas nėra “užkimštas” kitomis mintimis, kurios be perstojo “lenda į galvą” ir trikdo.

16. Atpalaiduoja 

Joga jus skatina atsipalaiduoti, sulėtinti ir nuraminti kvėpavimą, susitelkti į esamą akimirką, dabartį, perkeliant pusiausvyrą iš simpatinės nervinės sistemos į parasimpatinę nervinę sistemą. Pastaroji yra raminančioji ir atstatomoji. Ji lėtina kvėpavimą, širdies ritmą, mažina kraujospūdį ir pagerina kraujo pritekėjimą į žarnyną ir reprodukcinius organus – sukelia, kaip medicinos mokslų daktaras Herbert Benson vadina, atsipalaidavimo atsaką.

17. Gerina pusiausvyrą

Reguliariai praktikuojant jogą gerės jūsų propriocepcija (gebėjimas jausti, ką jūsų kūnas veikia ir kur jis yra erdvėje) ir pusiausvyra. Žmonės su prasta laikysena ar judesių disfunkcija įprastai turi prastą propriocepciją, kuri susijusi su problemomis keliuose ir nugaros skausmais. Geresnė pusiausvyra – mažiau kritimų. Vyresniems žmonėms tai reiškia daugiau nepriklausomybės ir vėlesnis patekimas į slaugos namus (o gal net ir niekada neteks juose pabūti). Visiems mums net ir „Medžio“ padėtis gali laikui bėgant padėti jaustis stabiliau ne tik ant kilimėlio.

18. Palaiko nervinę sistemą

Kai kurie pažengę jogai gali kontroliuoti savo kūnus neįprastais būdais, kurių dauguma yra valdomi, reguliuojami nervų sistemos. Mokslininkai stebėjo jogus, kurie galėjo įtakoti savo širdies ritmą, generuoti specifines smegenų bangas, ir naudojant meditacines technikas pakelti temperatūrą delnuose 15 laipsnių pagal Farenheitą. Jeigu jie tai gali padaryti, galbūt ir jūs galite išmokti pagerinti dubens kraujotaką jei norite pastoti ar paskatinti atsipalaidavimą, nusiraminti jeigu Jums sudėtinga užmigti.

19. Sumažina įtampą galūnėse

Ar pastebite, kaip stipriai suspaudžiate delną laikydami telefoną ar vairą važiuodami automobiliu? Suraukiate veidą žiūrėdami į monitorių? Šie nevalingi įpročiai gali lemti chronišką įtampą, raumenų nuovargį, skausmus riešuose, rankose, pečiuose, kakle ir veide. Tai gali didinti stresą ir bloginti savijautą, nuotaiką. Kai praktikuojate jogą, jūs pradedate jausti, kuriose vietose jūs esate įsitempęs: tai gali būti liežuvis, akys, veido ar kaklo raumenys. Kai į tai pradėsite kreipti dėmesį, jūs galite valingai atpalaiduoti įsitempusias vietas. Išmokti sąmoningai atpalaiduoti stambiuosius raumenimis (keturgalvis, trapecinis, sėdmenų raumenys) gali trukti ilgai.

20. Gilesniam miegui

Smegenų stimuliacija yra gerai, tačiau kai jos per daug, tai sekina nervinę sistemą. Joga gali išvaduoti nuo šiuolaikinio gyvenimo tempo, grūsties ir triukšmo keliamo dirginimo. Tam yra skirtos atstatomosios padėtys, joga nidra (vedamas sąmoningas atsipalaidavimas), šavasana, pranajama, meditacija ir susitelkimas tik į vidinius pojūčius, leidžia  nervų sistemai pailsėti ir atsistatyti. Tiriant praktikuojančius jogą žmones buvo nustatyta, kad jų miegas yra kokybiškesnis. Tai reiškia, kad jūs pailsite geriau, turite daugiau energijos dieną ir esate ramesni, dėl to sumažėja ir įvairių nelaimių tikimybė.

21. Stiprina Jūsų imuninę sistemą

Asana (fizinės padėtys, praktika) ir pranajama (kvėpavimo praktikos) stiprina imuninę sistemą. Tačiau didžiausią įtaką ir mokslinį pagrindimą tam turi meditacija. Ji teigiamai veikia imuninę sistemą, ją suaktyvina, kai reikia (pvz., padidina antikūnių lygį kuomet yra suleidžiama vakcina ir mažina jų lygį, kai reikia nuraminti per daug įaudrintą imuninę sistemą, pvz., sergant psoriaze.

22. Suteikia jūsų plaučiams erdvės kvėpuoti

Jogai linkę kvėpuoti lėčiau ir didesniu plaučių tūriu, tai kur kas efektyviau ir veikia raminančiai. 1998 metais žurnale „The Lancet“ buvo publikuota studija apie jogos kvėpavimą, buvo aprašyta ir joginė kvėpavimo technika, vadinama “pilnu kvėpavimu”. Labiausiai ši technika rekomenduojama žmonėms, turintiems kvėpavimų sutrikimų dėl stazinio širdies nepakankamumo. Po mėnesio tokių praktikų jų vidutinis kvėpavimo dažnis sumažėjo nuo 13.4  iki 7.6 per minutę. Be to, jų fizinis pajėgumas ženkliai padidėjo dėl pagerėjusio kūno aprūpinimo deguonimi. Kartu buvo pastebėta, kad dėl jogos pagerėjo ir kiti plaučių funkcijos rodikliai, įskaitant maksimalų įkvėpimo tūrį ir iškvėpimo efektyvumą. Jogoje yra praktikuojamas kvėpavimas per nosį. Ji filtruoja orą, sušildo jį (šaltas, sausas oras gali skatinti astmos priepolius žmonėms, kurie yra jautresni), sudrėkina jį, sulaiko žiedadulkes ir nešvarumus, kurių geriau į plaučius netraukti.

23. Saugo nuo virškinimo sutrikimų ir ligų

Opaligė, dirgliosios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas – visi tai gali būti sustiprinta streso. Tad, jeigu mažiau stresuojate – mažiau kenčiate. Jogos, kaip ir kiti fiziniai pratimai, gali sumažinti vidurių užkietėjimą ir teoriškai sumažinti storosios žarnos vėžio riziką. Kūno lavinimas ir judėjimas gerina ir greitina virškinimą ir atliekų judėjimą žarnomis ir jų pašalinimą. Ir nors tiesiogiai moksliškai nėra tirta, tikima, kad visos sukinių padėtys jogoje gerina žarnyno darbą ir palengvina maisto atliekoms pasišalinti.

24. Taika mintyse

Pasak jogos išminčiaus Patandžalio, joga ramina proto svyravimus. Kitaip tariant, ji ramina ir mažina nusivylimą, gailėjimąsi, pyktį, baimę ir troškimus, kurie gali būti streso priežastimi. Stresas yra susijęs su daugeliu sveikatos sutrikimų ir ligų: migrena, nemiga, vilklige, išsėtine skleroze, egzema, padidintu kraujospūdžiu, širdies smūgiu. Jeigu išmoksite nuraminti protą, tikėtina, kad gyvensite ilgiau ir sveikiau.

25. Kelia pasitikėjimą savimi, didina savigarbą 

Daugelis mūsų šiais laikais kenčia nuo nepakankamo savęs vertinimo. Jeigu tai yra malšinama narkotikais, persivalgymu, persidirbimu, ištvirkavimu, atsitiktiniais lytiniais santykiais – už visa tai vėliau mokama kaina gali būti prastesnė fizinė, protinė, psichinė ir dvasinė sveikata. Jei turite teigiamą požiūrį ir praktikuojate jogą, jūs kartais, o vėliau ir pastoviu vaizdiniu ir suvokimu suprasite, kad esate vertingas ir, kaip jogos filosofija moko, esate sudedamoji vienos vieningos Dieviškos esybės dalis ir jos įsikūnijimas. Jeigu praktikuojate reguliariai ir su noru save pažinti, patyrinėti ir pagerinti, nežiūrite į tai, kaip tiesiog į aerobiką ar gimnastiką, jūs galite pasiekti kitokią savo paties pusę. Patirsite tokius jausmus kaip dėkingumą, empatiją, atlaidumą ir jausmą, kad esate dalis kažko didingesnio. Nors geresnė kūno sveikata nėra dvasingumo tikslas, tačiau, kaip matoma iš pakartotinių studijų, tai yra šalutinis poveikis.

26. Sumažina skausmus

Joga gali sumažinti Jūsų skausmą. Keliomis studijomis buvo nustatyta, kad asana (padėčių praktikavimas), meditacija ir judviejų kombinacija sumažino žmonėms artrito, nugaros, fibromialgijos ir tunelinio riešo sindromo keliamus skausmus. Kai išsivaduojate nuo skausmo, jūsų nuotaika gerėja, būnate linkęs labiau būti aktyvus ir Jums reikia kur kas mažiau vaistų.

27. Suteikia vidinės jėgos

Joga gali Jus paskatinti pokyčiams Jūsų gyvenime. Tiesą sakant, tai gal ir yra jos didžioji stiprybė. Žodis „tapas“ sanskrito kalboje reiškia karštį, ir tai yra ta ugnis, disciplina, kuri užkuria pačiai jogos praktikai ir jogos praktikavimo reguliarumui. Tapas, kurį vystote gali būti auginamas ir naudojamas jūsų kasdieniam gyvenimui, juo galite nugalėti jūsų gyvenimo inertiškumą ir pašalinti nefunkcionalius, nenaudingus įpročius. Jūs galite pastebėti, kad be didelių pastangų norimiems pokyčiams, Jūs pradedate geriau maitintis, daugiau užsiimti fizine veikla, net kur kas lengviau galite atsisakyti rūkymo nei tai daug kartų bandėte daryti anksčiau.

28. Partneris jūsų kryptingame kelyje 

Geri jogos mokytojai gali stipriai paveikti jūsų sveikatą. Tai reti mokytojai iš tų, kurie Jums tik rodo jogos padėtis. Tokie mokytojai koreguoja jūsų padėtis, padeda Jums įeiti į padėtis giliau, kitose, priešingai, pataria daryti mažiau. Tai jie daro su jausmu, skatina Jus atsipalaiduoti, pagerina ir suasmenina Jūsų praktiką. Pagarbus ir artimas santykis su Jūsų mokytoju yra labai svarbus jūsų sveikatinimosi kelyje, jis padeda Jums stabiliai ir motyvuotai siekti tikslų.

29. Mažiau vaistų

Jeigu jūsų vaistų spintelė atrodo kaip vaistinė, galbūt laikas išbandyti jogą? Tiriant žmones, sergančius astmą, turinčius padidintą kraujospūdį, II tipo diabetą ir obsesinį-kompulsinį sutrikimą, buvo pastebėta, kad joga padėjo jiems sumažinti vartojamų medikamentų ir, atskirais atvejais, net jų atsisakyti. Kokia nauda vartoti mažiau vaistų? Jūs mažiau išleisite pinigų, mažiau jausite vaistų sukeliamus šalutinius poveikius, sumažės rizika pavojingai vaistų sąveikai ir neigiamam poveikiui organizmui.

30. Skatina sąmoningumą

Joga ir meditacija skatina sąmoningumą. Kuo labiau sąmoningas esate, tuo lengviau galėsite atsikratyti neigiamų destruktyvių emocijų ir pykčio. Studijos parodė, kad chroniškas pyktis ir priešiškumas, kaip ir rūkymas, diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, yra stipriai susiję su patiriamais širdies smūgiais. Joga padeda atsikratyti pykčio, nes skatinami tokie jausmai, kaip supratimas, užuojauta, stiprinamas tarpusavio ryšys. Kartu, raminama nervinė sistema ir protas. Ilgainiui praktikuojant žmonės išmoksta atsiriboti nuo kasdienių gyvenimo dramų,  išlikti ramiais ir susivaldyti kuomet nutinka nemalonūs įvykiai ar sužinomos blogos naujienos. Jūs vis dar galite reaguoti greitai, kai to reikia – joga net pagreitina reakcijos laiką. Tačiau reakcija yra aštresnė ir tikslesnė, labiau apgalvota, atribota nuo emocijų.

31. Nauda jūsų santykiams

Meilė gal ir nenugali visko, tačiau tikrai gali pagelbėti išgyti. Emocinės pagalbos draugams, šeimai ir bendruomenei kultivavimas sveikatina. Reguliari jogos praktika padeda vystyti draugiškumą, atjautą, empatiją ir dvasinę pusiausvyrą. Daugeliui gali pagerėti santykiai su kitais žmonėmis, kai pradedama vadovautis jogos filosofija. Ja skatinama nekenkti kitiems, sakyti tiesą, ir, kad imti tik tiek, kiek tau reikia.

32. Garsų poveikis

Jogos pagrindas – asana, pranayama ir meditacija – gerina mūsų sveikatą. Tačiau yra dar šis tas jogos „įrankių dėžutėje“. Pakalbėkime apie čantingą (mantrų giedojimą). Tai skatina prailgintą iškvėpimą, kas balansuoja parasimpatinę nervinę sistemą. Kuomet tai daroma grupėje, čantingas gali būti stiprus fizinis ir emocinis išgyvenimas, potyris. Nesenos Švedijos Karolinska Instituto studijos išvados yra, kad dūzgiantys garsai, pvz. kurį išgauname tardami „OM“ – atidaro sinusus ir palengvina jų drenavimą.

33. Minčių galia

Jeigu susikursite vaizdinį savo mintyse, kaip darote jogoje nidra ar kitų praktikų metu, jūs galite paskatinti pokyčius savo kūne. Kelios studijos aptiko, kad kryptingi vaizdiniai sumažina pooperacinius skausmus, mažina ir retina galvos skausmus ir pagerina gyvenimo kokybę žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis ar AIDS.

34. Apsaugo nuo virusų ir alergijų

Krijos, arba valymosi praktikos, taip pat yra jogos elementas. Jos apima greitus kvėpavimo pratimus ir net sudėtingus vidinius žarnų valymus. Jala neti yra švelnus šnervių plovimas sūriu vandeniu. Taip iš nosies yra išplaunami virusai ir žiedadulkės, neleidžia susidaryti gleivėms ir padeda valytis sinusams.

35. Padeda jums pasitarnauti kitiems

Karma joga (pasitarnavimas kitiems) yra viena iš jogos filosofijos sudedamųjų. Ir jeigu jūs nesate linkęs pasitarnauti, padėti kitiems, Jūsų sveikata gali pagerėti, kai tai pradėsite daryti. Mičigano universitete buvo nustatyta, kad vyresni žmonės, kurie savanoriauja bent valandą per savaitę linkę po septynerių metų būti gyvi (rodiklis tris kartus didesnis). Tarnavimas kitiems gali suteikti gyvenimui prasmę, ir jūsų problemos, su kuriomis susiduriate gali tapti jums ne tokios reikšmingos ir sekinančios kai matote, su kokiomis problemomis tvarkosi kiti žmonės.

36. Skatina rūpintis savimi

Dažniausiai mūsų tradicinėje medicinoje daugelis pacientų yra pasyvūs pagalbos gavėjai, kurie nesirūpina savimi. Jogoje, ką darai sau, tas turi svarbą. Jogoje tu įgauni įrankius galimiems savo pokyčiams, ir geriau jaustis tu gali pradėti jau po pirmos praktikos. Su laiku pastebėsite, kad kuo dažniau praktikuosite, tuo daugiau naudos jausite ir gausite. Tai atsispindi trijuose dalykuose: tu pats įtraukiamas savimi rūpintis, tu atrandi, kad tavo įsitraukimas suteikia galios efektyviems pokyčiams, o efekto pojūtis ir matymas suteikia tau viltį. O viltis, kaip po tokia, jau yra gydanti.

37. Stiprina ryšius

Visur minima, kaip joga gerina sveikatą, daugelyje vietų jūs pastebėjote net pasikartojimą. Tai yra todėl, kad viskas yra stipriai susiję. Pakeiskite padėtį ir pasikeis Jūsų kvėpavimas. Pakeiskite savo kvėpavimą ir Jūs keisite savo nervinę sistemą. Tai viena pagrindinių jogos pamokų: viskas yra susiję – tavo klubai su kulkšnimis, tu su savo bendruomene, tavo bendruomenė su likusiu pasauliu. Šias sąsajas labai svarbu suprasti ir pajusti jogoje. Ši holistinė sistema tuo pat metu veikia daug mechanizmų, kurie turi papildomus net besidauginančius efektus. Ši sinergija yra gal net svarbiausia, ką joga „tvarko“.

38. Sukelia placebą pokyčiams

Kartais vien tik tikėjimas, kad tapsite geresniais, daro jus geresniais. Deja, kai kurie mokslininkai linkę nevertinti to, kas įvyksta dėl placebo. Tačiau daugelis pacientų tiesiog nori, kad jiems būtų geriau. Tad jeigu mantros giedojimas, kurį atliekate praktikos pradžioje ir pabaigoje, meditacijų metu ar atskirų užsiėmimų metu, jums suteikia vidinio nusiteikimo ir daro pokyčius Jūsų sveikatai, nuotaikai, savijautai ir nors jeigu tai yra tik placebas – kodėl gi ne?

Straipsnio autorius medicinos mokslų daktaras Timothy McCall, 2008-08-27

Versta iš anglų kalbos. Nuoroda į originalų straipsnį čia.

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.