Joga ir sveikata
Stresas, diabetas, hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių ligos yra sparčiai augančios epidemijos pasaulyje, lydinčios besikeičiantį mūsų visų gyvenimo būdą, įtakotą globalizacijos ir modernizacijos. Nors joga atsirado Indijoje prieš tūkstančius metų, Vakarų pasauliui ji tapo žinoma tik XIX amžiuje. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ji buvo tiriama kaip terapinė priemonė nuo streso, nutukimo, diabeto, hipertenzijos, dislipidemijos, koronarinės širdies ligos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Atskirų tyrimų išvadose teigiama, kad joga daro teigiamą poveikį šiomis sąlygomis, o tai rodo, kad ji gali būti naudojama kaip ne farmacinė priemonė arba gydymo vaistais papildas šioms ligoms gydyti.
Šie tyrimai naudojo tik jogos asaną, pranajamą ir/arba trumpus meditacijos laikotarpius terapiniais tikslais. Bendras suvokimas ir žmonių įsivaizdavimas apie jogą taip pat yra toks paprastas – fiziniai ir kvėpavimo pratimai. Tačiau jis nėra teisingas. Joga iš tikrųjų reiškia individualios asmeninės sąmonės su aukščiausia sąmone sąjungą, jungtį. Joje yra aštuonios pakopos: yama, niyama, asana, pranajama, pratyahara, dharana, dhyana ir samadhi (apie tai daugiau galite paskaityti mūsų straipsnyje “Aštuonios jogos šakos – Aštanga”). Intensyvi visų jų praktika lemia savirealizaciją – tai ir yra pagrindinis jogos tikslas. Analitinis žvilgsnis į šias pakopas ir jogos tikslą rodo, kad tai yra holistinis gyvenimo būdas, vedantis į visiškos fizinės, socialinės, psichinės ir dvasinės gerovės ir harmonijos su gamta būseną. Tai prieštarauja šiuolaikinės civilizacijos tikslams – grynai ekonominis ir materialus vystymasis. Visa tai mums atnešė socialines problemas ir ekologinį naikinimą.
Daugiau apie jogos poveikį mūsų sveikatai galite paskaityti mūsų straipsnyje “38 jogos poveikiai sveikatai”.
Stresas, nerimas ir depresija
2008 metais Juta universiteto mokslininkai magnetiniu rezonansu nustatė, kad didesnis skausmo toleravimas ir mažesnis su skausmu susijęs smegenų aktyvumas buvo pas jogą praktikuojančius žmones. Tyrimas parodė jogos svarbą reguliuojant reakcijas į skausmą ir su juo susijusį patiriamą stresą.
Joga yra veiksminga prevencinė ir gydančioji priemonė stresui valdyti ir streso sukeltų sutrikimų gydymui. Sisteminė apžvalga, pagrįsta aštuoniais tyrimais, parodė, kad nors ir nustatytas teigiamas poveikis, tačiau dėl metodologinių trūkumų, negalima teigti, kad joga yra veiksminga gydant nerimą ar nerimo sutrikimus. Tačiau yra pagrįstų teigiamų rezultatų dėl poveikio turintiems obsesinį kompulsinį sutrikimą. Sisteminiai tyrimai parodė, jog joga teigiamai veikia žmones su depresijos sutrikimais. Tyrimai su antidepresantinius medikamentus vartojančiais ligoniais parodė ženklų depresijos, pykčio, sielvarto, nerimo ir neurotinių simptomų sumažėjimą. Tyrimo išvados palaiko jogos potencialą kaip papildomą būdą gydyti depresiją.
Buvo įrodyta, kad joga mažina nerimą, stresą, mažėja kortizolio ir renino lygis, taip pat šlapimo norepinefrino ir epinefrino kiekis. Galimai per tai galime stebėti jogos poveikį stresui ir su stresu susijusioms ligoms, tokioms kaip diabetas, hipertenzija ar vainikinė širdies liga.
Antsvoris ir nutukimas
Antsvoris ir nutukimas yra stiprūs rizikos veiksniai susirgti diabetu, hipertenzija ir išemine širdies liga. Nustatyta, kad joga yra naudinga nutukimo valdymui. Praktikuojamos jogos asanos ir pranajama tris mėnesius iš eilės, po vieną valandą rytais, įtakojo kūno svorio, kūno masės indekso ir juosmens apimties mažėjimą.
Hipertenzija
Nustatyta, kad reguliari jogos praktika 1 val. per parą veiksmingai kontroliuoja kraujospūdį hipertenzija sergantiems asmenims. Nustatyta, kad joga kartu su atsipalaidavimu, meditacija ir psichoterapija turi įtikinamą antihipertenzinį poveikį. Jawaharlal instituto antrosios pakopos medicinos švietimo ir mokslinių tyrimų (JIPMER) tyrimas parodė, kad Sukha pranajama su 6 kvėpavimo ciklais per minutę per 5 minutes praktikos hipertenzija sergantiems pacientams sulėtino širdies ritmą ir sistolinį kraujospūdį. Tikėtina, tai gali būti dėl autonominių širdies ir kraujagyslių ritmų normalizavimo ir (arba) sumažėjusio simpatinio aktyvumo ir pagerėjusio baroreflekso jautrumo.
Diabetes mellitus (cukrinis diabetas)
Indija yra vadinama diabeto sostine pasaulyje, nes ji turi daugiausia diabeto atvejų. Jogos asanų ir pranajamos praktika padeda kontroliuoti II tipo cukrinį diabetą ir gali būti papildoma medicinos terapijoje, gydyme.
Jogos asanų ir pranajamos praktikavimas tris mėnesius, po 1 val. kiekvieną rytą, sumažino gliukozės ir acetilinto hemoglobino kiekį kraujyje.
Kitame jogos asanų ir pranajamos tyrime po 40 dienų praktikos buvo nustatytas gliukozės kiekio kraujyje po valgio ir acetilino hemoglobino kiekio sumažėjimas nuo insulino nepriklausomiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Jie per 10 dienų išvystė gerovės jausmą ir sumažino vaistų nuo diabeto kiekį.
Joga taip pat turi teigiamą poveikį kognityvinėms smegenų funkcijoms ir todėl gali būti įtraukta kartu su įprastine medicinine terapija kognityvinių smegenų funkcijų gerinimui sergant II tipo cukriniu diabetu.
Serumo lipidai
Padidėję serumo bendrasis cholesterolis, mažo tankio lipoproteinas (LDL), labai mažo tankio lipoproteinas (VLDL) ir trigliceridai yra išeminės širdies ligos rizikos veiksniai, o didelio tankio lipoproteinas (HDL) turi apsauginį poveikį. II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų tyrimai parodė, kad jogos asanos ir pranajama turi teigiamą poveikį serumo lipidų kiekiui.
Delyje atliktas tyrimas parodė, kad po 40 dienų jogos asanų ir pranajamos praktikavimo ženkliai sumažėjo bendras serumo cholesterolio kiekis. Serumo LDL, VLDL ir trigliceridų koncentracija sumažėjo, tačiau ji nebuvo reikšminga.
Kitas Bangalore atliktas tyrimas parodė, kad gerokai sumažėjo serumo bendras cholesterolio, trigliceridų ir LDL kiekis. Tačiau HDL lygio reikšmingų pokyčio nebuvo.
Kai kuriuose kituose tyrimuose nustatyta, kad gerokai sumažėjo laisvųjų riebiųjų rūgščių, LDL, VLDL ir padidėjo HDL.
Šių tyrimų rezultatų skirtumai tikriausiai yra susiję dėl nedidelio mėginio kiekiu, skirtinga intervencijos trukme ir pacientų mitybos skirtumais.
Koronarinė širdies liga
Atsitiktinių imčių valdomas tyrimas, kurio metu pacientai su angiografiniu būdu įrodyta koronarine arterine liga praktikavo jogos pratimus vienerius metus, parodė, kad sumažėjo savaitinių anginos epizodų, pagerėjo fizinio krūvio tolerancija ir sumažėjo kūno svoris. Joga užsiėmusių grupėje reivaskularizacijos procedūros buvo reikalingos rečiau. Tolesni angiografiniai tyrimai per vienerius metus parodė, kad gydymo metu ženkliai daugiau pažeidimų sumažėjo jogą praktikavusioje grupėje, lyginant su su kontroline grupe. Taigi jogos pratimai stabdo aterosklerozės progresavimą pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga.
Kitas valdomas atviras tyrimas, kuriame dalyvavo angiografiškai įrodyta koronarine arterijos liga sergantieji pacientai, parodė, joga paremti gyvenimo būdo pokyčiai padėjo sumažinti koronarinių pažeidimų ir pagerino miokardo perfuziją.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
Jogos praktikos gerokai pagerina plaučių funkcijas ir įkvėpimo bei iškvėpimo raumenų stiprumą.
Atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime, kurį atliko visi Indijos medicinos mokslų institutai (AIIMS), Delyje, buvo nustatyta, kad jogos padėtys, pranajama ir meditacija pagerino kelis plaučių funkcijos rodiklius pacientams, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo bronchine astma. Joga pagerino gyvenimo kokybę, sumažino poreikį vartoti vaistus bronchinę astmą turintiems pacientams. Panašūs tyrimų, atliktų su pacientais su lėtine obstrukcine plaučių liga, rezultatai buvo paskelbti ir JAV.
Išvados
Pagrindinis jogos tikslas yra „savirealizacija ir sąmonės sąjunga su aukščiausiu sąmoningumu“. Toks tikslas yra priešingas, nei vis įsigalėjanti šiuolaikinė civilizacijos grynoji ekonominė ir materialinė raida ir nauda. Visi žinome, ką pastaroji davė pasauliui ir žmonijai. Tai atnešė laikiną laimę, po to sekė tolesni troškimai ir galiausiai nepasitenkinimas. Ji sukėlė pernelyg didelę konkurenciją, kovą ir prievartą siekti labai aukštų tikslų, kurie kelia visiems stresą. Tai atnešė socialinę nelygybę ir neramumus. Mūsų vadinamasis šiuolaikinio vystymosi modelis skatina socialinį konfliktą ir ekologinį naikinimą.
Todėl galima daryti išvadą, kad jogos praktika yra naudinga visoms sveikatos dimensijoms, t. y. fizinei, psichinei, socialinei ir dvasinei. Kartu, joga skatina harmoniją su gamta ir padeda išsaugoti aplinką.
Straipsnį anglų kalba su išvadų šaltiniais rasite čia.
