Aštuonios jogos šakos – Aštanga

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

Aštanga (sanskrito kalba ašta = аštuoni, anga = šaka, galūnė).

Prieš beveik du tūkstančius metų gyvenęs išminčius Patandžali savo veikale “Jogos sutros” aforizmais yra nurodęs aštuonias sritis, į kurias gilindamasis ir jas lavindamas žmogus gali susikurti sau sveiką ir pilnavertį gyvenimą. Tai lyg savotiškos moralės, etikos, asmeninės disciplinos taisyklės, savęs tobulinimo kelias.

Daugelis joga besidominčių žmonių šias sritis įvardija kaip pakopas, tačiau tai nėra visai tikslu – vienos sritys turi būti lavinamos vienu metu, kitos – siekiamos viena po kitos. Šios sritys, kurias žmogus turėtų lavinti gyvenime, yra lyg medžio šakos – atskiros, bet kartu sudaro vieną visumą.

Kiekvienas iš mūsų turime pasirinkimą, kai kalbame apie jogą. Čia nėra teisinga ir neteisinga. Tačiau žinios apie šias aštuonias jogos sritis galbūt suteiks kitokią prasmę Jūsų jogos praktikai.

 

1. Jamos (etikos standartai)

Penkios jamos apibūdina mūsų elgesį su aplinkiniais. Šie etikos standartai mums primena, kad tai, kaip elgiamės nulipę nuo kilimėlio yra taip pat svarbu, kaip pati praktika ant kilimėlio. Jų principas yra išreiškiamas mums jau žinomu aforizmu: “Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su Tavimi”.

Ahimsa (be smurto)

Satja  (teisingumas)

Asteja (nesisavinimas svetimo)

Brahmačarija (santūrumas, nepiktnaudžiavimas seksualiniu geismu, aistra, lytiniais santykiais)

Aparigraha (savininkiškumo, godumo,  prisirišimo nebuvimas)

 

2. Nijamos (asmeninė disciplina)

Nijamos apima mūsų pačių santykį su savimi. Tai lyg savotiški asmeninės disciplinos rėmai, primenantys mums apie mūsų veikos ir neveikos svarbą.

Sauča (švara, kūno ir proto tyrumas)

Santoša (pasitenkinimas, troškimų nebūvimas)

Tapas (asketizmas, paprastumas)

Svadhjaja (savęs studijavimas)

Išvarapranidhana (atsidavimas savo dvasiniam šaltiniui – Dievui, aukštesniam protui, visatai)

 

3. Asanos (pozos, padėtys)

Šią šaką žmonės žino geriausiai ir ji jiems labiausiai patinka. Asanos sudaro didžiąją šiuolaikinių jogos praktikų dalį. Asanų praktika yra tiesiogiai susijusi su mūsų kūno sveikatinimu – gerinamas lankstumas, didinama jėga, ištvermė, gerinama kraujotaka, skatinamas kūno apsivalymas (detoksikacija), masažuojami vidaus organai, skatinama jų veikla. Tradiciškai asanos (pažodžiui verčiama “sėdėti”) paskirtis yra paruošti kūną vidinėms – mentalinėms ir dvasinėms praktikoms. Praktikuodami asanas, mes ugdome savyje tam tikrą discipliną, laviname gebėjimą koncentruotis. Kūnas yra mūsų dvasios tvirtovė ir juo turime rūpintis.

 

4. Pranajama (kvėpavimo technika)

Tiesiogiai verčiant tai reiškia kvėpavimo kontrolę. Pranajama apima įvairias kvėpavimo technikas, per kurias yra juntamas ryšys tarp kvėpavimo, minčių ir emocijų. Literatūrinis Pranajama vertimas yra “gyvenimiškos galios išplėtimas”. Jogai tiki, kad Pranajama ne tik atjaunina kūną, tačiau ir prailgina gyvenimą. Pranajamą praktikuoti galima tiesiog atsisėdus ir tam tikrą laiką atliekant tam tikrą kvėpavimą. Specialus techniškas kvėpavimas gali būti integruojamas ir į kasdienę Hatha (klasikinės) jogos praktiką.

Šios pirmosios keturios Patandžali įvardytos sritys yra skirtos taurinti, tobulinti savo asmenybę, išmokti valdyti savo kūną. Taip pat ir lavinti savęs ir aplinkos suvokimą. Lavindami šias sritis mes paruošiame save kitoms šakoms, kurios atsakingos už mūsų jausmus, mintis, aukštesnį sąmoningumą.

 

5. Pratjahara (atsiribojimas nuo pojūčių)

Per įvairius jutiklius (lytėjimas, kvapas, klausa, rega ir skonis) mūsų protas yra stimuliuojamas, dirginamas. Pratjahara praktika moko mus atsiriboti nuo šių išorinių dirgiklių ir susitelkti į mūsų vidų. Tai yra labai svarbi meditacijos parengtis. Net jeigu mes sėdime visiškoje tyloje, mes negalime pilnai atsijungti ir išvengti smegenų stimuliavimo, tačiau mes galime lavinti save atsiriboti nuo dirgiklių. Atsiribodami nuo jų, mes paruošiame save meditacijai.

 

6. Dharana (koncentracija)

Koncentracija yra proto nukreipimas į vieną susitelkimo tašką. Tai padaryti yra labai sudėtinga, nes mūsų protas mintimis reaguoja į garsus ir kvapus. Čia yra labai svarbi Pratjahara. Koncentracijos praktikos metu prote gali suktis padrikos mintys, spalvos, vaizdai ar formos (arba viską vienu metu). Mokymasis juos ignoruoti yra praktikos dalis. Koncentracijos praktikoje mes mokomės sulėtinti mąstymą, susikoncentruoti mintis į vieną objektą – žodį, mantrą, simbolį ar kt.

 

7. Dhjana (meditacija)

Kartais koncentracija (Dharana) ir meditacija (Dhjana) gali pasirodyti esą vienas ir tas pats. Tarp šių dviejų stadijų, iš tiesų, yra plona jas skirianti riba. Dharanoje mes koncentruojame savo dėmesį į vieną objektą, o Dhjana yra tokia būsena, kai žmogus yra sąmoningas tačiau be konkretaus dėmesio koncentravimo objekto. Šioje stadijoje protas yra visiškai ramus ir galvoje gali nelikti minčių, arba gali suktis tik kelios mintys.

Šiai praktikai reikia didelės jėgos ir ištvermės, tad nepasiduokite. Kai Jums tai pasirodys per daug sudėtinga, ar net neįmanoma, atsiminkite, kad joga yra procesas. Net jeigu mes nepasiekiame „idealios nuotraukinės“ pozos, ar idealios sąmonės būsenos, mes gauname naudą kiekvieną kartą bandydami.

Esminis dalykas čia yra praktikuoti. Medituodami galime pajausti taikos ir atsipalaidavimo jausmą . Kelios minutės tokios praktikos gali atstatyti jėgas, atgaivinti, atjauninti.

 

8. Samadhi (tyra sąmonė)

Samadhi yra kuomet praktikuojantis žmogus susilieja su meditacijos objektu ir tampa vieningas su juo ir supančia aplinka. Tai kartais apibūdinama kaip nušvitimas, palaima ar ekstazė. Tačiau tai nėra emocinis išgyvenimas (nes nėra savęs ir savo ego jautimo). Praktikuojantysis tampa, tiesiog, tyros sąmonės ir susilieja su visata.

Tikrieji mūsų visų troškimai yra džiaugsmas, pasitenkinimas ir laisvė. Šis Patandžali aštuonių šakų kelias veda žmogų į didžiausią troškimą – taiką. To negalima nusipirkti, įsigyti, tai galima tik patirti.

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.