Aštanga joga. Maisoro metodas ir jo privalumai

Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.
Tai mokytojo lydimas asmeninis praktikavimo būdas, kuris yra labai geras norint progresuoti asmeniškai praktikoje ir pažinti savo kūną.

Aštanga (sanskr. Aṣṭāṅga) joga išsiskiria naudojamu mokymo būdu – “Maisoro metodu”. Jo pavadinimas kilęs nuo Maisoro (angl. Mysore) miesto Pietų Indijoje pavadinimo. Jame virš 70 metų gyveno ir mokė mokytojas, metodo autorius ir guru S. K. Pattabhi Jois. Tai tradicinis individualus studentų mokymo būdas grupėje. Šis metodas skiriasi nuo mums įprastų vedamų, diktuojamų pamokų, kokios dažniausiai yra vedamos kitų jogos rūšių praktikose.

Maisoro pamokoje studentai praktikuoja savo ritmu visą padėčių seriją arba dalį serijos iki jiems mokytojo paskirtos padėties, kas atitinka jų individualius poreikius ir galimybes. Klasėje būna tylu, joje girdimi tik žodiniai mokytojo nurodymai konkrečiam studentui ir visų praktikuojančiųjų švokšiantis kvėpavimas. Maisoro užsiėmimą turi vesti patyręs ir turintis žinių mokytojas. Jis skiria tinkamą asmeninį dėmesį studentui, kai to reikia, nepertraukdamas jo vidinės praktikos, susikaupimo, tėkmės ir įsijautimo.

Šis metodas yra itin sėkmingas kai studentas pasišvenčia vienam mokytojui. Tuomet vystomas artimas studento – mokytojo ryšys. Mokytojas laikui bėgant gali perprasti kiekvieno studento savitumą ir taip siekti trumpalaikės ir ilgalaikės pažangos.

Pagrindinė jogos mokytojo užduotis – kad studentai praktikuotų teisingai, t.y. teisingai kvėpuotų, gerai atliktų vinjasas, teisingai lygiuotųsi padėtyje, laikytų koncentracijos tašką drišti (žvilgsnio taškas) ir t.t. Tačiau mokant Maisoro metodu mokytojas gali suteikti studentams erdvės pajausti jogos procesą viduje, be nereikalingo pertraukimo. Mokytojas turi studentus lydėti į savęs pažinimą, o ne juos skatini semtis vis naujų potyrių. Svarbus mokytojo vaidmuo yra studentams suteikti tinkamą skatinančią aplinką jogai, stebėti kiekvieno iš jų praktiką ir atlikti korekcijas tik tuomet, kai to reikia.

Šiuolaikinėje vakarietiškoje kultūroje mes esame pripratę mokėti už paslaugas ir gauti apčiuopiamą gražą – paslaugą ar daiktą. Viskas, ko yra mokoma jogoje, yra subtilu ir atsiskleidžia lėtai, bėgant laikui. Kai studentas turi nusistatymą ar tikėjimąsi, kad moka už paslaugą, kurią turi gauti, tuomet jis turi kur kas mažesnes galimybės savęs atradimams ir galimybėms jogai pilnai paveikti jo kūną ir sąmonę. Maisoro metodo mokytojai turi mokyti Aštanga jogos filosofijos ir metodologijos, kad studentai galėtų pilnai pasinerti į lydimą, prižiūrimą saviugdą ir gauti iš savo praktikos kuo daugiau.

Kaip minėjau, Maisoro praktikos metu klasėje yra tylu ir ramu, kartais apsikeičiama tik keliais žodžiais tarp mokytojo ir studento per visą praktiką. Mėgstančius diktuojamas ir rodomas jogos praktikas tyla praktikos metu gali ir trikdyti. Tačiau, kaip ir tyla bibliotekoje jums padeda susikaupti, pasinerti į tai, ką skaitote, taip tyla Maisoro pamokoje padeda išlaikyti dėmesį, susikaupti praktikos metu.

Kartais iš naujų studentų girdžiu, kad jie į jogos pamokas ateina “atsijungti” ir, tiesiog, nori sekti ir daryti tai, kas jiems yra sakoma. Patandžali apibūdina jogą kaip gebėjimą išlaikyti stabilų ir „nebanguotą“ dėmesį, tad vadinamas “atsijungimas” yra priešingas jogai. Asmeninei Maisoro praktikai reikia daugiau dėmesio, taip skatinamas susikaupimas ir koncentracija. Viso to rezultatas – ramesnis ir mažiau išsiblaškęs protas, išlaisvinama daugiau energijos. Atminties lavinimas ir savęs sutelkimas yra neatsiejami Maisoro metodo procese.

Kvėpavimas. Jis yra lyg raktas. Labai svarbu išmokti ir lavinti specifinę kvėpavimo techniką, kuri reikalinga Aštanga jogoje. Kiekvieno studento kvėpavimas skiriasi dėl plaučių tūrio, kvėpavimo kokybės, tad labai svarbu, kad kiekvienas jų galėtų dirbti individualiai. Maisoro metodu studentai mokomi lėtai, taip jie prisiderina, pripranta prie kvėpavimo kiekvienoje asanoje ir vinjasoje neformuodami ydingų dalykų, kuriuos gali tekti taisyti ateityje.

Kvėpavimas praktikos metu turi būti pastovus, sklandus ir tolygus, įkvėpimo ir iškvėpimo trukmė vienoda. Toks pat jis turi išlikti per visas padėtis ir vinjasas – nuo pirmojo saulės pasveikinimo (Sūryanamaskara) iki atsigulimo poilsiui po praktikos. Dėmesys į suderintą su judesiu kvėpavimą turi būti sutelktas nuo judesio pradžios, per patį judesį ir jo pabaigoje. Ir taip kiekvienoje vinjasoje ir asanoje. Kvėpavimas taip pat turi būti suderintas su pastoviu žvilgsnio tašku – drišti. Kai visi šie elementai tarpusavyje dera, asanų praktika tampa dhyāna – tam tikra meditacijos forma.

Studentams yra svarbu žinoti ir jogos filosofiją, kad suprasti gerąsias savybes, kurios yra ugdomos praktikos metuir ir lydės juos į tyrą ir stabilią susitelkimo būseną. Siekimas ir pasitenkinimas tik išoriniu jogos aspektu nesigilinant į vidinius pojūčius, praktikavimas be susitelkimo ir vidinio įsiklausymo gali lemti įvairias traumas ir susižalojimus. Toks paviršutinis praktikavimas tik tolina nuo to, ką joga jums gali suteikti ir į ką galite pasinerti.

Jogos Sutrose Patandžali sako, kad atliekama asana turi turėti dvi savybes – sthira (stabilumas) ir sukha (komfortas arba ramybė). Jis neįvardija jokios specifinės padėties, kai tuo tarpu daugelis klasikinių Sutrų aiškintojų apibūdina, kad asana reiškia tik patogią sėdimą pozą, skirtą meditacijai.

Sanksrito žodžio āsana šaknis “ās” reiškia “sėsti” arba “atsisėsti”, tačiau ji turi ir kitas reikšmes, kaip “patogu“, „sėdėti ramiai“, „pakenčiama“, „išlikti ramiam“ arba „tęsti”. Viena iš sutros apie asanas interpretacijų yra, kad žodžiu āsana norima apibūdinti savitą būseną, o ne konkrečią padėtį. Mes turime siekti pasinerti į tam tikrą komfortišką ir pastovią ramią būseną, joje kvėpuoti, sutelkti dėmesį ir nukreipti žvilgsnį į koncentracijos tašką drišti. Tikslas yra vėliau pritaikyti šią “āsana” būseną ir gyvenime. Praktikuojant Maisoro metodu mes galime įsiklausyti į savo vidų, skatinti ir lavinti savyje stabilumą, komfortą ir tai išlaikyti kasdieniame gyvenime, įvairiose situacijose.

Aštanga jogoje išsivystė tokia tradicija, kad kiekviena savaitė užbaigiama pirmos serijos LED (diktuojama grupine) pamoka. Tai galimybė kiekvienam studentui pasikartoti, kaip teisingai atlikti vinjasas ir, kaip kvėpuoti tiksliai pagal mokytojo skaičiavimą. Kartais tai atlikti yra gana sunku, ypač per sudėtingesnes asanas ir vinjasas. Ši praktika yra puiki galimybė įsivertinti, kur mes esame su savo praktika ir stebėti, kaip reaguoja protas, kokie yra pojūčiai kūne ir sąmonėje. Vienkartinė savaitinė LED pamoka su kasdienos Maisoro asmeninėmis praktikomis savaitės bėgyje duoda puikų balansą ir daug naudos jums.

Dabartinis Aštanga jogos puoselėtojas ir globėjas yra paramaguru Sharath Jois. Jis yra giliai išjautęs ir patyręs jogą per savo sādhaną (didikuota kasdienė mokymosi praktika su pasišventimu). Jis išlaiko senąjį mokymą ir žinias, kurias per kelis dešimtmečius su kartu savo seneliu yra perdavęs tūkstančiams studentų. To rezultatas – paprastai ir daugeliui priimtinai perteikiama daugiametė patirtis, išmintis ir žinios.

Autorius Andrew Hillam

Publikuota vasario 27, 2019

Šaltinis: https://www.sonima.com/yoga/mysore-method/

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.