Kas yra joga?

Joga yra proto ir kūno praktika. Tai 5000 metų istoriją skaičiuojanti senovės Indijos filosofija. Įvairūs jogos stiliai apima fizines padėtis, kvėpavimo technikas, meditacijas ir atsipalaidavimą.
Šiais laikais joga išpopuliarėjo labiau kaip fizinių pratimų ir padėčių visuma, kuria gerinamas kūno ir proto valdymas.
Šiandieną yra susiformavusios kelios skirtingos jogos rūšys, skirtingos jogos praktikų tradicijos. Apžvelgsime jogos istoriją, filosofiją ir atskiras rūšis.

Jogos istorija

Šiuolaikiniame pasaulyje Pietų Azijos jogos menas paplito po visą pasaulį. Nors tai dabar yra itin dažnai vartojamas žodis ir stipriai populiarėjanti fizinių pratimų ir meditacijos forma, tačiau taip buvo ne visada.
Nėra jokio rašytinio šaltinio menančio konkretų jogos išradėją ar kūrėją. Per pastaruosius penkis tūkstantmečius jogos filosofija buvo perduodama mokytojų savo mokiniams. Tai nebuvo plačiai skleidžiamas mokslas visuomenėje. Šių žinių semtis galėjo tik išrinktieji.

Per šį ilgą jogos gyvavimo laiką susiformavo daug skirtingų jogos mokyklų, kai kurios jų stipriai išpopuliarėjo visame pasaulyje.

„Joga Sutra“ yra dviejų tūkstančių metų senumo Indijos išminčiaus Patandžali jogos filosofijos traktatas. Jis yra lyg vadovas, aprašantis, kaip valdyti protą, kontroliuoti emocijas ir augti dvasine prasme. „Joga Sutra“ yra anksčiausias žinomas rašytinis šaltinis apie jogą ir vienas seniausių egzistuojančių tekstų, kurio pagrindu susiformavo visa šiuolaikinė joga.

Joga daugeliui yra gerai žinoma dėl savo padėčių, tačiau jos niekada nebuvo tradicinės jogos svarbiausia dalimi ar pagrindu Indijoje. Kūno lavinimas (fitnesas) niekada nebuvo pagrindiniu tikslu. Jogos tradicijos sekėjai ir praktikantai didesnį dėmesį skirdavo kitoms praktikoms, kuriomis didindavo dvasinę energiją. Tai specialios kvėpavimo, susitelkimo ir koncentracijos praktikos.

Jogos tradicija pradėjo populiarėti Vakarų pasaulyje devynioliktojo amžiaus pabaigoje. O didysis susidomėjimas fizine joga kilo 1920-1940 metais Indijoje, o vėliau ir Vakaruose.

Jogos filosofija

Dvasinio tobulėjimo jogoje atvaizdavimui dažnai naudojamas medžio su šaknimis, kamienu, šakomis, žiedais ir vaisiais paveikslas. Kiekviena jogos „šaka“ apima atskirą sritį ir savybes.

Šešios jogos šakos yra:
• Hatha joga. Tai yra fizinė ir protinė šaka, apimanti kūno ir proto lavinimą.
• Radža joga. Šis šaka apima meditaciją ir griežtą disciplinuotų aštuonių jogos pakopų laikymąsi. Šios aštuonios pakopos arba „galūnės“ vadinamos Aštanga.
• Karma joga. Šis kelias apima atsidavimą siekiams kurti ateitį be negatyvo ir savanaudiškumo.
• Bhakti joga. Tai atsidavimo kelias, kuriame mokomasi valdyti emocijas, vystyti toleranciją ir susitaikymą.
• Džnana joga. Ši jogos kryptis, šaka apima išminties, mokslo ir intelekto vystymą.
• Tantra joga. Ji apima ritualus, ceremonijas ir santykių tobulinimą.

Susipažinimas, priartėjimas prie jogos su tam tikrais norais ir tikslais galvoje gali konkrečiam žmogui padėti apsispręsti, kuria jogos šaka jam toliau judėti, į kur pasinerti.

Čakros

Žodis „čakra“ literatūriškai reiškia besisukantį ratą.
Joga teigia, kad čakros yra energetiniai, minčių, jausmų centrai fiziniame kūne. Pasak jogos mokytojų čakros nusako, kaip žmonės priima ir patiria realybę per savo emocines reakcijas, troškimus ar pasibjaurėjimą, pasitikėjimą ar baimes. Čakros parodo ir visų šių sukeltų emocijų sąsajas su fiziniais simptomus ir veiksmais.
Kai energijos tėkmė čakroje yra blokuojama, tai gali išbalansuoti fiziškai, protiškai ir emociškai. Vėliau tai gali pasireikšti nerimu, mieguistumu ar prastu virškinimu.
Asanos tai fizinės padėtys Hatha jogoje. Praktikuodami fizines padėtis žmonės išlaisvina energiją ir stimuliuoja išbalansuotas čakras.

Yra septynios pagrindinės čakros, kuri kiekviena turi savo sritį:

• Sahasrara. „Tūkstančių vainiklapių“ arba „karūnos“ čakra atspindi švarios sąmonės būseną. Ši čakra yra pakaušyje, ją žyminti spalva yra balta arba violetinė. Sahasrara apima vidinės išminties ir fizinės mirties reikšmes.
• Adžna (sanskr. Ajna). Yra „vadovaujanti“ arba „trečios akies“ čakra. Tai yra dviejų svarbių energetinių srovių kūne susikirtimo taškas. Adžna žymima violetine, indigo, mėlyna spalva, nors tradicinės jogos praktikai jai priskiria baltą spalvą. Adžna čakra yra siejama su posmegenine liauka, kuri atsakinga už augimą ir vystymąsi.
• Višudha (sanskr. Viśuddha). Raudona arba mėlyna spalva žymi „itin tyrą“ arba „gerklės“ čakrą. Praktikai ją laiko kalbos, klausos ir metabolizmo namais.
• Anahata. „Širdies“ čakra žymima žalia arba rožine spalvomis. Ji siejama su emocijomis, užuojauta, švelnumu, besąligiška meile, dvasine pusiausvyra, atmetimu ir gerove.
• Manipura. Geltona spalva žymi „brangakmenių miesto“ arba „bambos“ čakrą. Praktikai sieja šią čakrą su virškinimo sistema, taip pat su asmenine galia, baime, nerimu, užsisklendimu.
• Svadhišthana (sanksr. Svadhişthana). Praktikai šią „bazinę“ arba „dubens“ čakrą skaito atsakingą už reprodukcinius organus, urogenitalinę sistemą ir antinksčių liauką.
• Muladhara. „Šakninė laikanti“ arba „šakninė“ čakra yra nugaros apačioje, stuburgalio srityje. Manoma, kad joje slypi mūsų natūralūs potraukiai maistui, miegui, seksui ir išgyvenimui. Taip pat tai yra baimių ir vengimo šaltinis.

Jogos stiliai

Gaila, bet jogos pavadinimas šiomis dienomis vartojamas visiškai su joga nesusijusiose srityse ir tai žmones dažnai klaidina, jie turi netinkamą įsivaizdavimą. Sporto klubuose, treniruočių studijose dažnai taip vadinamoji joga turi mažai ką bendrą su jogos filosofija, pačia jogos praktika, jogos tradicija ir siekiamais pokyčiais sąmonėje ir gyvenime.

Šiuolaikinė joga išplito su dideliu dėmesiu į fizinius pratimus, jėgos ir lankstumo lavinimą, kvėpavimą. Ji gali paskatinti fizinę ir psichinę gerovę.

Yra daug jogos stilių, vieni jie turi tiesioginių sąsajų su istoriniu jogos mokymu, kiti yra sukurti šiomis dienomis ir sąsajų su pačia jogos filosofija turi nedaug arba apskritai jos neturi.

Paminėsime kelis žinomesnius stilius:
• Aštanga joga. Tai senovės jogos technika, turinti paramparą – joginę tradiciją ir mokymą (perduodama mokytojo mokytojui). Populiarėti pasaulyje ji pradėjo aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Aštanga apima šešias sudėliotas asanų sekas. Statinės padėtys yra tarpusavyje sujungtos judesiais. Šie judesiai yra suderinti su kvėpavimu ir vadinami vinjasomis.
• Bikram joga. Dar žinoma kaip „karštoji“ joga. Šios jogos esmė, kad fizinė padėčių praktika yra atliekama prikaitintose (iki maždaug 40 laipsnių) patalpose su 40% drėgmės. Ją sudaro 26 padėtys ir dvi kvėpavimo pratimų sekos.
• Hatha joga. Tai yra bendrinis pavadinimas visiems jogos stiliams, kuriuose yra mokoma fizinių padėčių. „Hatha“ jogos pamokos dažnai supažindina su pagrindinėmis jogos padėtimis.
• Ajengaro (Iyengar) joga. Čia daug dėmesio skiriama kuo teisingesniam padėties atlikimui. Tam naudojama daug pagalbinių priemonių – blokai, pledai, diržai, kėdės ir pagalvės.
• Dživamukti (Jivamukti) joga. Jivamukti reiškia „išsilaisvinimas kol gyvename“. Šis fiziškai aktyvus stilius atsirado iš Aštanga stiliaus 1984 metais ir apima dvasinius mokymus ir praktikas, kuriose labiau akcentuojamas greitas perėjimas (vinjasos) tarp padėčių nei pačios padėtys. Kiekviena praktika turi tam tikrą temą, apie kurią skaitoma, medituojama, praktikuojama, grojama atitinkama muzika ir giedojama.
• Kripalu joga. Šis jogos stilius moko praktikantus pažinti, priimti ir mokytis iš kūno. Kripalu studentas mokosi rasti savo praktikos lygį žvelgdami į savo vidų. Užsiėmimai dažnai pradedami kvėpavimo pratimais ir lengvais tempimais, vėliau jų metu atliekamos individualios padėtys ir baigiami atsipalaidavimu.
• Kundalini joga. Kundalini reiškia „susivyniojęs kaip gyvatė“. Kundalini joga yra meditacijos sistema, kuria siekiama išlaisvinti užgniaužtą energiją. Užsiėmimas dažniausiai prasideda giedojimu ir užbaigiama dainavimu. Tarp jų atliekamos tam tikros asanos, pranajama (kvėpavimo technikos) ir specifinė tikslinė meditacija.
• Power joga. Devintajame XX a. dešimtmetyje išvystytas aktyvus ir atletiškas jogos stilius, kurio pagrindas yra tradicinė Aštanga jogos sistema.
• Šivananda (Sivananda) joga. Ši sistema paremta penkių punktų filosofija. Ši filosofija aiškina, kad tinkamas kvėpavimas, atsipalaidavimas, mityba, pratimai ir teigiamas mąstymas dirbdami kartu formuoja sveiką joginį gyvenimo būdą. Dažniausiai atliekamos tos pačios dvylika padėčių, lydimos saulės pasveikinimų ir savasana (atsipalaidavimo) padėčių.
• Vinijoga. Vinijoga adaptuojama kiekvienam asmeniui, priklausomai nuo jo fizinių sugebėjimų. Šios jogos mokytojai reikalauja nuodugnaus treniravimosi ir gilinimosi į anatomiją bei jogos terapiją.
• Yin joga. Tai tyli, rami, meditavynė jogos praktika, kartais vadinama taoistų joga. Yin joga siekiama sumažinti ir pašalinti įtampą pagrindiniuose sąnariuose: kulkšnyse, keliuose, klubuose, visoje nugaroje, kakle, pečiuose. Yin jogos padėtys yra pasyvios, siekiama, kad gravitacija padarytų visą darbą.
• Nėščiųjų joga. Tai adaptuotų jogos padėčių nėščiosioms visuma. Ji tinkama norinčioms greičiau įgauti formą po nėštumo ir gimdymo.
• Stiprinanti (angl. restorative) joga. Tai atpalaiduojantis jogos metodas. Šios jogos metu žmonės atlieka keturias ar penkias nesudėtingas padėtis naudodami pagalbines priemones – pagalves, pledus. Atliekant padėtis nenaudojama jėga, pasineriama į gilų atsipalaidavimą.

Jogos nauda

Priklausomai nuo Jūsų pasirinkto jogos stiliaus ir reguliarių praktikų jūs galite pagerinti savo bendrą kūno būklę, laikyseną, jėgą, lankstumą. Taip pat sumažinsite kraujospūdį, širdies darbo ritmą, išmoksite neįsitempti, greičiau atsipalaiduoti, sustiprės pasitikėjimas savimi, sumažinsite patiriamą stresą, nerimą, depresines nuotaikas. Kartu pagerinsite koordinaciją, koncentraciją, ilgainiui pagerės miego kokybė, pagerės virškinimas ir medžiagų apykaita.

Reguliariai ir teisingai praktikuodami intensyvesnius jogos stilius žmonės atsikrato nugaros skausmų.

Traumos jogoje

Kai jogos užsiėmimus veda patyręs, tinkamą išsilavinimą, anatomines žinias turintis instruktorius ar mokytojas, rizika susižeisti praktikų metu yra nedidelė.
Reguliariai praktikuojant traumos ar susižeidimai jogoje yra itin reti, tačiau prieš pradėdami turite žinoti, kad prieš pradėdamos praktikuoti jogą besilaukiančios moterys, besigydantys žmonės, ypač turintys aukštą kraujospūdį, glaukomą, sėdmens nervo skausmus, turėtų prieš tai pasitarti su savo gydytoju. Šiems žmonėms gali būti nurodyta vengti tam tikrų padėčių. Taip pat informuokite savo jogos instruktorių apie turimas ligas, sutrikimus, patirtas traumas, atliktas operacijas.
Pradedantys turėtų vengti sudėtingų padėčių, net tokių kaip stovėsenos ant galvos, lotoso padėtis ar priverstinis forsuotas kvėpavimas pranajamos (kvėpavimo) praktikų metu.